Coco Restobar.

Planavom mes ten eiti dienos pietų, nes siūlė picą. O picą knietėjo paragauti, girdėjom, kad geros.

Kol mes nusigavom, nors laikas dar nebuvo pasibaigęs, bet dienos pietus jau visi spėjo suvalgyti ir mums neliko.

Atsisėdom terasoj, peržiūrėjom meniu, užsisakiau Tom Yum sriubą, Mantas užsisakė burgerį su jautiena, o pabaigai – sūrpyragį su braškėmis.

Aplinka maloni. Yra paprasti staliukai, yra jaukios vietelės ant pakylos, kur basomis užsiropštus galima tupėti prie stalo. Už mūsų – kūrenama krosnis, iš kurios traukiamos picos, o jų traškų padą aš girdžiu per atstumą. Manau, ką valgysim kitą kart jau aišku.

Sriubos porcija dosni, skonis švelnus, vientisas, visko gausu. Švelniai aštroka, o kadangi aštraus maisto mėgėja nesu, tai pirma ragauju kiek skeptiškai. Visgi, pripažįstu, viskas su ja gerai. Ir Mantas sakė, kad gerai, ir, šiaip, jis mielai kitą kartą ją pats valgytų.

Atkeliauja burgeris. Vaizdas daug nežada, o ir jautiena atrodo įtartinai tamsiai apskrudus. Paragaujam vieną kartą, paragaujam kitą kartą ir manom, kad su burgeriu jiems reikia kažką naujo galvoti. Nieko gero. Mėsa TRAŠKI (nežinau, ar kaltas kepimas, ar jautieną prieš kepant apvolioja), bet tas traškumas nei penki, nei dešimt. Sūrio nėra, mėsainis ties viduriu jau po truputį tęžta, o padažai, apskritai, sukuria saldaus sumuštinio įspūdį. Visai nerimta. Mėsą mačiau, bet mėsos visai nejaučiau.

Bulvytės primena pačius tikriausius čipsus: plonos ir traškios. Jas mes užskaitom, nors Portobello mums atrodo natūralesnės.

Sūrpyragis truputėlį pagriuvęs, man atrodo kiek per skystas, mat kiek esu mačius, tai jie standesni, taip pat nesuvokiu, kam reikėjo tą mėtos šaką, kaip kokį medį pyrage pasodinti. Skonis malonus: švelnus,  kreminis, bet vienbalsiai nusprendžiam, kad McCafe vistiek yra geriau.

Aptarnavimas labai malonus, picos atrodo neblogos. Virtuvė pas juos be konkrečios krypties, bet tai nereiškia, kad ji prasta.
Nuomonės iki galo kol kas nesuformavom, pažiūrėsim kas bus kitą kart.

***

Apie 11 valandą garsiai paskelbiu, jog šiandien dienos pietums jie turi grybų picą. Valgytojai mes tokie, jog atskirai picų užsisakinėti neverta, o ir pigiau gauti mes nieko prieš. Pasirašom akcijai – atrakcijai ir kad vėl nepražiopsot dienos pietų – apie 12 valandą jau lipam laiptukais link terasos.

Žmonių keletas, nors kelių minučių bėgyje terasa pilnai prisipildo ofisinių jaunų vyrų ir merginų.

Pasiteirauja ką valgysim IŠ DIENOS PIETŲ, atsakom, jog norėtume grybų picos, o Mantas dar paprašo ir šaltibarščių.

Kol ruošia valgyti, susimąstau, kodėl niekas net nepadavė meniu ir pasiteiravo ko norėsime tik iš dienos pietų. Atsakymą išgirdau prie gretimo staliuko: patiekalų iš meniu reikės laukti apie valandą.

Gauname šaltibarščius su bulvytėmis fri. Pripažįstu, jog bulvyčių pasirinkimas vietoj tradicinių virtų bulvių man patinka, ypatingai, kai Coco jos tikrai visai neblogos: neprėskos, traškios ir plonytės. Prie šaltibarščių prisikabinti irgi negalėčiau, mat viskas su jais tvarkoj. Bendrai, dienos pietų siūlymų tai kainuoja 3 lt, todėl lieka tik džiaugtis ir ploti katučiu kokį neprastą maistą gauni.

Atneša picą ir “oh my“, kol kas tai bene geriausia pica kokią Vilniuje teko valgyti. Padas plonytis, apskrudęs ir traškus ir aš jaučiu, jog ties pirmu kąsniu aš tampu tokia laiminga, jog mane ne itin jaudina kas ant to papločio sudėta. Jei paplotys geras – dėti galimą (proto ribose) beveik bet ką.

Abu liekam patenkinti ir išsišiepę lyg pabučiuoti ir manom, jog ateityje picų valgyti drąsiai eisim čia.

2014 – 06 – 30

Galutinis verdiktas. Sumalė į vieną vietą viso pasaulio virtuvę: burgeriai, picos ir pasta, tailandietiškos sriubos, indiškas karis ar kinų wok keptuvė, deja, perdėm gerai (apart picų) nieko nedaro. Picas vis dar mylim ir mielai valgom.