Mėnesio archyvas: balandžio 2014
Osteria da Luca.
Ne tik vakarais tiek valgyti negalima…tiek apskritai valgyti negalima. Turbūt esate girdėję apie Osteria da Luca gyvenančią tradiciją kas antrą šeštadienį kepti picas. Keli postai facebooke skelbė, jog picos ten visai geros. O gerų picų nori visi. Norim ir mes, todėl iš anksto rezervavę staliuką 18 valandai laukėm savojo šeštadienio. Planai pasisuko kiek kitokia linkme […]
Reinis the cook.
Kai kuriems dar gali būti girdėtas senuoju “Popierinio baro“ pavadinimu. Daiktų viešbutis Ševčenkos gatvėje, II aukštas. Peržiūrėję jų siūlomą dienos pietų meniu pagalvojau, “you better be good“, nes keliauti iki jų teks. Toli gražu ne turistinė ir, netgi, jau ne centro vieta. Atsisveikinam su senamiesčio šurmuliu ir pasukam link naujamiesčio. Kartą ten esam buvę, bene […]
Piazzetta Italia.
Gedimino prospektas yra kiek nuvalkiota vieta. Pagrindinė vieta, todėl ten niekad nesitikiu rasti kažką itin gero. Žinot, kaip tos, kur į turistus orientuotos būna. Ir štai, kažkas gražiai užsiminė apie Piazzetta Italia ir aš suklusau. Meniu pažiūrėjau, dienos (tfu, verslo) pietų pasiūlymus ir nusprendžiau, jog tai turėtų būti vienas artimiausių spot. See how things are […]
Cukatos.
Aš mėgstu konditeriją. Kai kurie norėtų, jog aš ją mėgčiau mažiau. Manasis saldumynų-eksperimentų sąrašas niekad nesibaigia, o ir pagunda amžiais kyla dar vieną kitą skanėstą mieste nugvelbti. Mano asmeninis reikalavimas kepyklėlėms – protą užliuliuojantys skanėstai, privečiantys mane atidėti savo kepinių planus ir su didžiausiu noru vėl nusigauti iki jų. Pakartoti. Kelias tokias vietas Vilniuje turim: Pinavija, […]
Hungry parazyths 
Naujausi komentarai