Mėnesio archyvas: rugpjūčio 2013
Coco Restobar.
Planavom mes ten eiti dienos pietų, nes siūlė picą. O picą knietėjo paragauti, girdėjom, kad geros. Kol mes nusigavom, nors laikas dar nebuvo pasibaigęs, bet dienos pietus jau visi spėjo suvalgyti ir mums neliko. Atsisėdom terasoj, peržiūrėjom meniu, užsisakiau Tom Yum sriubą, Mantas užsisakė burgerį su jautiena, o pabaigai – sūrpyragį su braškėmis. Aplinka maloni. […]
Cafe Montmartre.
Tą vakarą “ženklai“ mums rodė, kad valgyti jau nereikėtų. Mantas svajojo apie muffin’ą, bet M&S lentynos jau buvo apyšvarės. Planas B irgi nepasitvirtino – Bistro atostogavo. Planas C irgi neišdegė, nes Portobello pasakė, jog chowderis bus, maždaug, po 45 min. Spontaniškas planas D – šalimais esanti, dar nei karto nebandyta ir neragauta Cafe Montmartre. Buvau […]
Zoe’s bar&grill.
Ten BEVEIK viskas gerai. Beveik. Bent jau vieta daugelį kitų lenkia ir man padarė didelį įspūdį, kai įžengus pamačiau atvirą virtuvę. Čia pat, prieš tavo nosį virėjai gamina valgį, patiekia jį ant metalinio stalviršio, nuo kurio pagriebusios pardavėjos išnešioja laukiantiems klientams. Nusprendėm sėdėti viduje, kur triukšmo nemaža, mat ir lėkštės barška ir personalas kelia tiek […]
Karališka kepykla.
Sąžiningai, apie šią kepyklą pas mane kaip mat kyla keletas minčių. Pavyzdžiui, Pilies gatvėje ji vadinasi Pilies kepykla. Turiu įtarimą, jog skirta turistams klaidinti, kurie toje pačioje gatvėje ieško (manau beveik) konditerinio Vilniaus simbolio – Pilies kepyklėlės. Trumpai drūtai, jei neįsimeni, kad viena yra kepyklėlė, o kita kepykla, tai susiklaidinti šansas didelis. O šios genialios […]
Akivarai.
Juos pamačiau, kai kažkada vykome Jakšto gatve. Patiko pavadinimas, pagooglinau kas per vieta. Baras. Bet ir maisto meniu visai neblogą, rodos, turi. Ypatingai užkandžių skyrelis viliojo: suktinukai, kepti kalmarai, moliuskai, tortilijų čipsai ir pan. Be didelių ceremonijų nusprendėm, jog tai tampa viena artimiausiu metu aplankytinų vietų. Laikas atėjo. Priėjom, nusileidom laiptais žemyn, išsirinkome staliuką ir […]
Graf Zeppelin.
Įžengėm mes ten vieną lietingą sekmadienio popietę ir supratome, kad, nors ir pirmą kartą, bet atsidūrėme ten, kur ir norėjome atsidurti. Dar keliaujant namo, Graf Zeppelin pavadinimas M. asocijavosi su vieta, kur galėtum gauti rimto, galbūt net ir “naminio“ maisto, o būtent aplink tą idėją visas planas ir sukosi. Aplinka ten kaip sename, truputėlį tarybiniame […]
Hungry parazyths 
Naujausi komentarai