Soul Box.

Didžiausias atradimas tas, jog nuo Soul Box karštojo užkandžio ne tik, kad lieki labai perdėm sotus, bet ir suvirškinti jam prireikė, maždaug, pusės paros.

Bet apie viską nuo pat pradžių.

Pavakarę bandėm nuspręsti kur ir ką norėtume pavalgyti ir Soul Box buvo viena iš alternatyvų. Ne kartą ten jau lankiausi, dauguma atveju likdavau patenkinta, todėl perdėm nesipriešinau, veikiau, buvo maloniai už. Plius, kaip mes sakom, ir Soul Box’as švietė, užeiti kvietė.

Vieta tai yra, jau ne kartą minėta, labai skirta jaunimui, nors susirenka ten visokio plauko atstovų. Ten erdvu, šiuolaikiška, neiščiustyta. Žodžiu, jautiesi gerai ir patogiai, o ir meniu spalvingą turi.

M. iš anksto žino, jog ims bulvių virtinius su cukinija ir šonine, paskui, įkvėpimo pagautas, užsisako dar ir grybų sriubos. Aš apsistoju ties vieninteliu užsakymu: “man prašau lazanijos“.

Laikui prastumti gaunam Soul Box duonos su žirnių užtepėle ir, mūsų prašymu, paprasto stalo vandens. Šmaikštus dalykas, beje, Soul Box duona, mat tai yra paprastas riekelėmis pjaustytas neskrudintas batonas, kokį galima nusipirkti daugumoje maisto parduotuvių. Kodėl tai vadinama Soul Box duona, tarsi ji būtų kažkuo ypatinga ir tik Soul Box būdinga, man ir toliau išlieka mistika.

Atneša grybų sriubą. Mano nuomone, su trintom sriubom susimauti ne taip jau ir lengva: viską sudedi, paverdi ir sutrini. Valio, jei žinai ką dėti ir kokiomis proporcijomis, bet vienintelis triukas – atitaikyti tinkamą druskos ir pipirų kiekį. Nors sriuba iš tolo ir kvepėjo grybais, bet šį kart druskos buvo truputėlį padauginta.

Po kiek laiko, M. baigus valgyti sriubą, gauname antruosius patiekalus, kurie (akurat), abu yra iš “KARŠTŲ UŽKANDŽIŲ“ skilties.

Niokius prisiimenu iš savo praeito vizito: dėl šoninės patiekalas pakankamai sūrus, bet labai neblogas ir beveik įkvėpęs mane išmokti gaminti virtinukus pačiai.

Savo lazanija aš lieku irgi pakankamai patenkinta, nors vis kyla noras ją pavadinti “žaisline“: spalvota, sukonstruota ir, beje, labai didelė. Švelni, minkšta, skoniai, rodos, subalansuoti, patinka pesto užuomina viename lėkštės šone ir galbūt kiek padauginta su kitu padažu kitame lėkštės šone. Pakankamai greitai pasijaučiu soti (pusė porcijso) ir man pradeda įkyriai pirštis mintis, jog Soul Box taiko į jaunimo auditoriją ir tokiomis porcijomis siekia pamaitinti “išalkusius Lietuvos stundentus“ (arba kaltinkint mane nykščio dydžio skrandžiu). Ir visgi, jaučiu, jog tokių dalykų karštu UŽKANDŽIU vadinti negalima.

Apibendrinant – vieta dauguma aspektų yra tikrai gera ir ten norisi grįžti, bet lazaniją kitą kart valgysim dviese ).

Žymos: Soul Box