Pradėsiu nuo bendrų dalykų ir tada pereisiu prie asmeninių.
Tikiu, jog žmonės salotas valgo, kai nėra perdėm alkani, o kai nesi alkanas, dažnai esi maistui išrankesnis, todėl Mano Guru siekia suteikti tą pasirinkimą.
Ir visgi. 67 rūšys salotų?
M. sako “gal eime, kokių salotų su ožkos sūriu“, o tarp 67 skirtingų salotų ožkos sūrio nerasta.
Jaučiu, jog vietą vertinant labai objektyviai, ji būtų pusėtina, gal net ir daugiau, bet taip pat jaučiu, kad yra keletas smulkmenų, kurios tuoj pat užkerta kelią mintims apie sugrįžimą ten.
Visų pirma, valio, jog tai salotų baras, bet tokia gausa salotų mus gąsdina. Manau, daugelis suabejotų ar virtuvė yra pajėgi jas visas paruošti gerai ir nepalikti kliento nusivylusio. Aš esu už mažesnį meniu.
Antra, kilimus nuo sienų nukabinčiau.
Trečia. Trečia jau yra tiesiogiai susiję su mūsų salotomis: vytinto kumpio su kriaušėmis ir granatais bei vytinto kumpio su bazilikų padažu ir Parmezanu.
Vytinto kumpio salotose su kriaušėmis ir granatais nebuvo granatų. Kertinis akmuo. Šaldytų uogų idėjo. Vietoj granatų. Liūdna.Taip negalima. Ir kriaušes cukruje reikia kepti taip, kad cukraus granulių ant kriaušių taip nesijaustų.
Kitose vytinto kumpio salotose su Parmezanu kumpį supjaustė ūkiškai. Nei pjaustyti, nei kramtyti. Tokio storio vytinto kumpio žmonės nevalgo. Su visa derama pagarba, orientuotis galima Maximoj žvilgtelėjus į pjaustyto vytinto kumpio riekelių storį, nes man savo pagrindinį ingredientą teko tiesiog palikti lėkštėje. Manau, taip irgi negalima.
Viso to pasekoje desertui noras išgaravo. Išankstinio nusistatymo jokio neturėjau, priešingai – barą seniai norėjau aplankyti. Aplankyti aplankiau, bet grįžti nebenoriu.
***
2014 – 01 – 19
Sekmadienio pusryčiai. Nors ten grįžti ir neplanavom, bet pusryčių mieste vietos gan ribotos, o kadangi mano guru turi atskirą pusryčių meniu ir sekmadieniais dirba nuo 9 valandos – suteikėm antrą šansą.
Mantas kaip mat žino, jog užsisakys angliškus pusryčius, o aš, greitai perbėgus akimis meniu – varškėčius.
Kainos – malonios. Dauguma pusryčių patiekalų iki 10 lt. Pusryčiams gauti galite košių, varškės ar kiaušinių patiekalų, sumuštinių ir, beabejo, visada salotų. Pasirinkimas, žodžiu, visai pusrytinis ir neblogas.
Kilimai ant sienų mums vis dar nepatinka (modernistiniai ryškūs keli paveikslai atrodytų žymiai geriau) ir muzika po kurio laiko įgrista, bet aptarnavusi padavėja maloni, o ir per šaltuką galų gale pasiekta vieta atrodo kur kas jaukiau.
Mantas gauna angliškų pusryčių lėkštę, kuri atrodo gan sočiai ir pusėtinai gerai. Viskas apkepta, išskyrus, marinuotus pievagrybius, bet po kurio laiko nusprendžiama, jog jie ne taip jau ir stipriai ten trukdo. Truputėlis dešrelių, šoninės, keptas kiaušinis, pomidorai, salotos ir duonos skrebutis. Bendras įspūdis – visai neblogai ir tikrai geriau nei praeitą sekmadienį gauti angliški pusryčiai Montmartre.
Manieji varškėčiai – paprastumas. Bet ne genialumas. Trys apskriti blyneliai patiekti su grietine ir uogiene. Jei pirmas blynas visada prisvyla, įsivaizduokime, jog tai galėtų būti naujokėlio 3 bandymas. Varškėčiai neypatingi, bet valgomi. Antrą kart neužsisakinėčiau.
Dėl pusryčių vietų stokos – mano guru kol kas pasiliekam. Maistu labai sužavėti nebuvom, bet manau, jog kokybės ir kainos santykis ten visai adekvatus.
Hungry parazyths 