Mamma Mia delikatesai, tikrai, kad “o mamma mia’.
Ne tiek poreikio, kiek smalsumo vedami, neseniai ten kyštelėjom nosį. Truputėlį, dėl protokolo “padiskutavom“ kas kokį desertą ims, nors, bet kokiu atveju, visada kartu dorojam viską: pyragėlis su pieniniu šokoladu, Rojalis, Macaroon su karamelės ir cinamono pertepimu bei du espresso.
Desertams jokių priekaištų neturiu: abu kokybiški, švelnūs ir tingiai “besiveliantys“ bei tirpstantys burnoje. Rojalis (stačiakampinis) – nuodėmingas, tamsaus, kreminio šokolado KŪRINYS su kietoku pagrindu. Kaip atrodo, tai ir yra – visas pyragaitis – standaus šokoladinio kremo blokas. Labai sotus, labai šokoladinis.
Pyragaitis su pieniniu šokoladu – priešingai, kiek lengvesnis. Apskritai, kai teiravausi dėl desertų, tai šis buvo pristatytas kaip lengviausias iš šokoladinių kategorijos: lengvi, bet gausūs pieninio šokolado sluoksniai su ne tokiais jau ir žymiais tamsio biskvito pėdsakais. Itin maloni viduryje besislepianti staigmena – truputėlis tokios pat konsistencijos lengvo ir ne perdėm rūgštaus apelsininio kremo. Mums patiko.
Ir macaroons patiko. Paryžiuje jų ragavus nesu, bet šis buvo malonus.
Espresso – priešingai, mano manymu perdėm rūgštus. Netinka nei vienas gerti, nei prie desertų derinti. Tokios klaidos ateityje pasistengsime išvengti ir espresso daugiau neklibinsim.
Aplinka ten estetiška, aura gerą turi, vynų bei sūriu pasiūla, mačiau, irgi nesiskundžia. Šiaip, esu abiem rankom ir kojom už tokias vietas, todėl, vienareikšmiškai – tenai mes dar grįšim.
Papildymas:
II vizitas: cappuccino ar kava su pienu – geresnis ir pakankamai malonus pasirinkimas nei espresso.
Morkų pyragas – pakankamai tvirtas ir riešutinis. Kramtymą aš mėgstu, bet turiu įtarimą, kad šį kart jo buvo daugoka.
Napoleonas – minkštas, grietininis ir labai saldus. Tokių pyragų fanams – pats tas, bet mes turime kitokius favorit’us.
III vizitas: šokoladinis pyragėlis Versalis – nepriekaištingas. Lengvas, šokoladinis musas su citrininiu įdaru per viduriuką. Sumanymas panašus kaip ir pyragaičio su pieniniu šokoladu (paveikslėlis viršuje), tik šis pasirodė gal kiek mažiau saldus ir kiek daugiau gaivus.
Sūrio pyragas su mėlynėmis – rodos, atitaikė per patį viduriuką: sūrio sluoksnis gaivus, mėlynės viršuje irgi tinka. Bendras įspūdis: švelnus, gaivus ir ne perdėm saldus. Labai geras.
Pyragas su aguonomis: labai aguoninis ir gal ne toks geras, kaip tikėjausi. Sudaro jį trapios tešlos pagrindas, aguonų sluoksnis, o tarp jų – viską apjungiantis balto kremo (standaus, gal želatininio) kremo sluoksnis. Priekiniai kąsniai pakankamai drėgni, toliau – truputėlį sausiau. Jei norisi labiau “sausaininio“ pyrago – neblogas pasirinkimas, bet jei norisi kažko įmantresnio, siūlau susitelkti ties viršutine, miniatiūrinių pyragaičių lentyna.
Hungry parazyths 