Sekmadienio popietę atsiradom ties slenksčiu dėl to, jog ne vienas tvirtino, kad “ką jau ką, o barščius jie sugeba daryti“. Barščiai it is.
Preliminariai žinojau į kokio tipo vietą taikau: prieš nosį telikas, rusiškas popsas ima viršų, ant sienų paveikslai su tautiniais rūbais apsirengusiom Ukrainos damom, o klientai klausia ar galėtų dar kartą pakartoti degtinės stiklelį su agurkėliu. Vaišina, sako, tik vieną kartą, nors mes ir to vieno negavom.
Ir jokio čia išankstinio nusistatymo nėra, mielieji. Aš tokiose vietose užaugau, nors šį kart ir nesijaučiau kaip namie.
Pervyniojus visą juostelę atgal, rodos, jog tą pačią minutę kai įžengėm, padavėja jau mūsų nemėgo. Gal dėl to, jog tinka man į motinas ir su piemenim nėr ko skaitytis, gal dėl to, jog buvo akivaizdu, kad apvalios sumelės nepaliksim. Sriuba kelių neaplaistė, bet aptarnavimas būvo šaltas ir iš aukšto. O aš, mat, beveik komandinio darbo tikėjausi. Arba, kad atsisveikinant bent jau akis pakels.
Užsisakėm po mažą barščių porciją ir koldūnų. Manieji su kepenėlių įdaru ir grybų padažu, Manto – su grybų ir kopūstų įdaru spirgučių padaže.
Barščiai buvo tikrai puikūs. Ryškūs, sotūs, ir kvapnūs. Paviršiuje aukso spalvos riebalų lašeliai, bet tik tiek, kad primintų, kad sriuba galima ir papietauti. Prie barščių patiekė mielines bandeles su česnakiniu aliejum. Mirkai ir valgai. O česnakai ten tinka.
Kaip ir priklauso, barščių pietum užteko, bet kažkaip gi nepadoru išeiti abiem net 10 eur nepalikus. Vos spėjus atsikvėpti atkeliauja koldūnai.
Matote burokėlį ant viršaus. Nei jis labai valgomas, nei išvis ten tinka, bet kadangi jie BORSCH, tai burokėlius deda visur. Turbūt net ir ant Kijevo torto.
Tešla maloni. Kiek storesnė, bet skalsi ir elastinga. Įdarui kepenėlės sumaltos taip smulkiai, kad įnirtingam mūšyje atspėti, kas įeina į jų sudėtį, valgantysis gėdingai pralaimėtų. Galvojau ką man tai priminė. Prisiminiau vaikystėje mama bandeles su mėsa pirkdavo lauko palapinėse. Tai vat, malimas ten buvo analogiškas ir būtent dėl to, kai kurie prisibijodavo jas pirkti.
Ir padažo gal kiek daugoka, bet juk niekas neverčia lėkštės išlaižyti. Be to, šventai tikiu, jog savo tikslinei auditorijai jie viskuom įtinka.
Barščiai buvo įsimintini, bet vieta ir jos aptarnavimas viską persvėrė į kitą pusę.
Hungry parazyths 