Vis dar turiu tokią mintį, kad barai turėtų žinoti kaip elgtis su mėsa. Galbūt todėl, jog jei žinai kas yra geras alus, žinai kas yra geras steik’as (čia jokio ryšio ir jokio pagrindo tam ryšiui būti nėra, bet smegenys šiandien būtent taip veikia). Tamsioje, nučiupinėtais stalais ir dūmelio persmelktoj vietoj aš vis dar kartais tikiuosi atrasti mažą mėsos meką. Patirtys rodo, kad tai nevisada būna the case.
Atellier Grill atsidarė ir nuo tada aš norėjau ten nueiti. Turint omeny, kad man iki jų trunka 5 minutės pestute, tai ruošiausi ilgai. Bet žinot, pas mus “šeimoje“ ir mėsos valgymas būna iš anksto suplanuotas. Kai žmonės planuoja savo meat free monday, mes planuojam savo meat full friday. Ir lemtingam penktadieniui buvo suplanuotas atellier grill.
Galvojau, jog vietelė yra gana maža, maždaug sutalpinti porai dešimčių alaus gėrovų ir tiek. Bet pala. Ten praėjus toliau yra visa salė, plius dar ir vidinis kiemas. Sutalpina jie ne porą dešimčių, o veikiau porą šimtų (jei kelioms dešimtims leisime pastovėti). Mažytei Aušros Vartų gatvei toks dydis atrodė įspūdingai. O į tualetą vinguriuoti reikia beveik labirintais (rodyklių pagalba), nors net ir tada, blaiviam stovy porai sekundžių pasiklydau. O turėkime omeny, kad žmonės į barus eina šonkauliukus užgerti ne vandeniu.
Vidinis kiemas
Atsisėdome vidiniame kiemelyje ir atrodo anas beveik patraukliai apgriuvęs (kas buvęs Bukowski, tai supras apie ką aš). Meniu yra dviejų puslapių, dviejų kalbų ir, deja, plėšyta kiaulieną jie išvertė kaip “pooled“ vietoj “pulled“ pork. Užsieniečiai vėl galės pakrizenti.
Mantas kaip mat pareiškia, jog valgys burgerį. Tai buvo ir mano planas, bet tada pagalvojau, kad ką jau čia, negi abu burgerius valgysim? Jis norėjo tradicinio jautienos su čederiu, aš norėjau POOLED pork’o, todėl užsisakiau vištienos sriubą su čioriso. O paskui, sakiau, bus matyt kas toliau.
Laukti teko ilgai. Tuščia, bet teko laukti ilgai. Pusvalandis. 40 min. gal. Jau ir vėsu pasidarė, abejonės sukilo, jau ir persikraustyti į vidų nusprendėm iš karto po to, kai patiekalus atnešė.
Vaizdas neblogas. Daržovės dailiai supjaustytos, nepervirtos, todėl dar maloniai šviežios ir nepraradusios spalvos. Vištiena yra vištiena ir sriubą užsisakiau tik todėl, jog ten buvo chorizo. Anas maloniai prideda pikantiškumo, nes pati sriuba švelnios rūgštelės turi. Pasitaškymas per šonus nebuvo šefo sumanymas, čia mes teliuškavom nuo vieno stalo prie kito.
Ant viršaus užtupdytos bulvės nesupratau. Skonio nepridėjo. Vaizdo. Vaizdas šį kart skonio reikalas (skamba twisted). Mano kuklia nuomone, gerai paskrudusios bulvės ten nereikėjo.
Burgerio mėsa kiek stambiau malta, per patį vidurį dar rusva. Daržovės šviežios, prieskonių atitaikyta, nors kai pripratę prie karamelizuotų svogūnų ir kitų įmantrybių, tai tradicinis burgeris jau nuobodu. Valgyt rankomis nepatogu, bet užtat bulvytės kiek ploniau papjaustytos ir beveik iki traškučių lygio paskrudintos. Toleruotina.
Tą kart sriuba apsiribojau, bet plėšyta kiauliena su a la Jack Daniels padažu iš galvos neįšėjo. Žinojau, jog sekantis mėsinis pasisedėjimas vėl turės įvykti čia.
Įvyko.
Mantas užsisakė vėl tą patį burgerį, jo žodžiais: “ne tai, kad jis kažkoks stebuklingas, tiesiog tingėjau rinktis“. Aš gavau POOLED pork burgerį, o padavėjo užklausus kokį sidrą jie turi, anas įtaigiu balsu pradėjo pasakoti apie Vilniaus Alaus sidrą, koks jis yra geras ir kaip jo sunku kur nors gauti. Kiekvienu žodžiu nepatikėjau, bet nepraleidau progos paragauti. O gal. O gal lietuviai pagamino padorų sidrą.
Prieš mus pastačius didelį sidro bokalą jis pasiteirauja, kad gal norėsime dar vienos stiklinės? O tada dar ir šiaudelius atnešė, kad gerti būtų patogiau. Mantas nusprendė, jog jis iš mūsų tyčiojasi. Jam tai pasakius, man irgi taip pasirodė. Ir iki šiol taip atrodo.
Nevyniojant nieko į vatą – burgeris buvo nusivylimas. Kiauliena nesušredinta į beveik burnoje tirpstančią košelę, padažas saldus, kopūstų salotose kiek per daug majonezo. Kiauliena pakepinta, sakykim, bryzeliais. Anie gana minkšti, bet valgyt visai nepatogu. Ir visai ne tai, ko tikiesi. Dabar pagalvojus, gal tai ir reiškė pooled. Ne pulled, gi, o pooled. Jie nemelavo.
Sidras buvo visiškai vidutinis. Gal kiek mažiau cukraus, nei ant prekybcentrio lentynų, bet vis dar buratinas. Manto burgerio šį kart net padoriai nepasūdė ir mes nusprendėm, jog įkliuvom į visiškas turistų pinkles.
Grįžtam į Le Butcher.
Hungry parazyths 
Kaip smagu sulaukti naujų postų 😉