Kai jau tavo cappuccino “papuošia“ šokoladiniu padažu, tai ženklas, jog nieko gero nelauk. Tiesiog čia ir dabar nutildyk ir žemėn tupdyk visas savo viltis ir svajones apie tai, kad vieta galėjo būti nusisekusi. Jei dar nevėlu, atšauk užsakymą, susirink manatkes ir eik lauk.
Juokauju, žinoma. Mes kovotojai ir mėgstam eiti iki galo. Jei jau nenusisekė, tai bent jau būti užtikrintiems, kad nenusisekė visame kame.
Tai, kad anie įsikūrę savanorių prospekte savaime nesufleruoja, kad vieta nėra verta dėmesio. Yra tikimybė, kad maistą (ir kavą) vertinantys yra susitelkę ne tik senamiestyje. Atsiradus paklausai, atsiranda ir pasiūla. Būna ir priešingai, bet tai jau dažniausiai aukštesnis ir retesnis pilotažas. Trumpai drūtai, užmačiau aš šią vietą kažkada eidama savanorių prospektu ir nuo tada kirbėjo užeiti. O kadangi jie “primigtynai“ dar ir pusryčių meniu siūlo, tai buvo aišku kas ir kur nutiks ateinantį šeštadienį.
Aukštos lubos, hipsteriškas stilius (tikiuosi, jog hipsteriškas yra būdvardis) – kiek industrinis, nepatogios kėdės, griežtos formos staliukai ir juodai-baltai-pilka spalvinė gama. Maloni pardavėja, erzinantis akropolinis garso takelis ir ne tokia gausi desertų vitrina, kokios tikėjausi (labai tiksliai buvau sugalvojus, kokį desertą valgysiu ir jo, žinoma, nebuvo). Mantas, spėju, net iki galo meniu neperskaitęs užsisakė kiaušinienės su šonine ir americano. Na, jau ta proga, kad čia beigeliai šmėžuoja, beigelis it is. Ir cappuccino. O kad aną nebūtų labai nuobodu gerti dar paprašom brownio. Čia ir dabar. Nors anas jau ir žiūrint į vitriną neatrodė svajonė. Kaip paaiškėjo vėliau, taip ir buvo. Trūko šokolado intensyvumo, drėgnumo ir “vešlumo“. Žodžiu, geriausiu atveju – šokoladinis pyragas, o niekam į akis nemeluojant – turbūt kakavinis. Iki brownio toli.
Cappuccino atkeliauja su šokoladiniu padažu. Pyragas ne svajonė. Start’as – vidutiniškas.
Po kurio laiko atkeliauja kiaušinienė ir mano beigelis. Kiaušinienė savaime blanki, daržovės, nors ir šviežios – nieko įsimintino. Nuvogiau porą kąsnių ir nusprendžiau, kad pati būčiau padarius geriau.
Mano pesto beigelyje niekaip nesupratau kur pesto dingo. Paskrudintas beigelis, įprastas kreminio sūrio su džiovintais pomidorais užtepas. Kelios daržovės kiek ryškesnės, nes aplietos padažu (gal ten pesto ir buvo dingęs), tik jų gerokai per mažai. O užtepėlės per daug. Beigelis gal ir visai malonus, bet truputį guminis (vat aš ir neįsitikinus ar jie tokie turi būti, todėl kol pati neiškepsiu ir kur Amerikoj nepavalgysiu, tiesos ir nežinosiu). Bendras “pusrytis“ visai neypatingas, kaip rytinį sumuštinį susitept,to be honest.
Grįžti neplanuojam, o ir kitiems nerekomenduojam. Tiek brownių ir kavų, tiek pusryčių šis pasaulis (ir Vilnius) yra regėję geresnių.
Hungry parazyths 
taip, beigelis turi būti truputį guminis, tik tas “truputį“ – subjektyvi sąvoka. Jo ta tokia plutelė susidaro, nes prieš kepant jie trumpai apverdami; kuo ilgiau – tuo labiau guminiai gaunasi.
Būkit geručiai, po apžvalgos įdėkite maitinimo įstaigos pavadinimą ir kontaktus (ar tiesiog FB nuorodą). Ačiū ačiū!
Vietos pavadinimas 90 proc. būna įrašo pavadinimas. Ir tada atsidarius fb galima pradėti typinti “kavos era“ ir facebook’as išmeta štai ką: https://www.facebook.com/pages/Kavos-era/1571575359787021?fref=ts
Nuo šiol įdėsiu.
Tik kvailas galėtų nesuprasti, jog šitas komentaras užsakomasis. Tokia nuomonė peršasi, kai pasidomėjęs nerandi nei vieno panašaus komentaro, NIEKUR! Vargšai konkurentai, jei tokiom priemonėm bando kažkam pakenkti.
Esu visiškai kitos nuomonės, nes teko būti “Kavos Eroj“ ne kartą ir ragauti tiek kavos, tiek maisto, tiek klausytis “Akropolio takelio muzikos“ :))) jokių priekaištų(ypač muzikai) !. Nei karto nenusivyliau ir visiem rekomendavau, manau ne daug tokių vietų yra Vilniuje.
Bet kokiu atveju, sėkmės didžiausios “Kavos Erai“ linkiu ir būtinai pasimatysim dar ir dar.. O visiem kas ten dar nebuvo siūlyčiau apsilankyti ir įvertinti patiems, neskaitant komentarų, net ir mano 🙂
“Kavos Era“ – Savanorių pr. 6, Vilnius
Tokiu atveju – esate kvailas.
Manau yra gana vaikiška tvirtinti, jog komentaras yra užsakomasis, ypatingai tam neturint nei svarių argumentų, nei įrodymų. O tai, kad mano nuomonė išsiskyrė su jūsų arba visų kitų, visiškai nieko nereiškia.
Tegul žmonės paskaito teigiamus komentarus, tegul taip pat paskaito ir neigiamus. Ir viskas su tuo tvarkoj. Jei visi būtų tokios pačios nuomonės kaip aš, Vilniuje apie 80 proc. valgymo vietų užsidarytų.
Siūlau paragauti kavos ir pavalgyti dar kurs nors išskyrus “Kavos Erą“.
O aš į šitą vietą siulau pažiūrėti kiek kitu kampu, net jei kava ir nelabai nusisekus ar pusryčių meniu be veido tai netrukdo jiems būti gera vieta darbui, kai nesinori dirbti biure. Jie turi labai greita internetą ir galima rasti nemokamą parkavimą prie pastato. Plačiau aprašiau čia: http://toliusis.lt/vietos-darbui/kavos-era/
Iš kokio kampo žiūrim, tokį ir aprašom.
Aš labai tikslingai ten ėjau dėl kavos ir pusryčių – nepatiko.
Jūs labai tikslingai ėjot dėl greito interneto ir nemokamo parkavimo – patiko.
Bet pripažinkim, pastarieji dalykai vargiai yra naujoji restoranų verslo sėkmės formulė. Vis dar tikiu, jog maistas svarbiausia.
Miela Diana,
Labai būtų įdomu pamatyti ir sužinoti kokius mokslus pati baigusi ir kiek šalių apkeliavusi, ir kiek skirtingų maisto kultūrų išragavusi- tu pačių “brown’ių ar bagel’ių, su kiek prifesionalių žmonių bendravusi, kiek skirtingų kavų rūšių gėrusi ir išvis ar ka nors išmanote apie tai, jog suteikiate sau tokią teisę “uždaryti 80% valgymo vietų“ reikšdama savo nuomonę taip vaizdingai aprašant viską, manau tik tai ir sugebate, išraiškingai nupasakoti fantazijas savo, nes taip kardinaliai skirtis nuomonė nuo visų tiesiog negali, kai VISKAS yra negrai – maistas, kėdės, muzika, aplinka.. Tik taip neigiamai atsiliepiant ir susidaro įspūdis jog kažkam dirbat , nes visiškai skonio neturit niekam, nei maistui, nei aplinkai, nei muzikai!
“nes taip kardinaliai skirtis nuomonė nuo visų tiesiog negali“. Pats save girdite? jei choru kartu mekenate su visa avių banda, tai juk nereiškia, jog visi tai avių bandai priklauso?
Iš savęs nieko nelaužiu ir esu labai aiškiai skiltyje “apie“ parašius:
“Tebūnie joks sakinys nebus priimtas kaip kritika ar autoritetinga nuomonė, tiesiog, lengvi ir atsipalaidavę pasvaičiojimai apie tai, kas mums ASMENIŠKAI patiko ir kas nelabai“.
Savo blog’e aš sau leidžiu rašyti tai kas man patinka ir tai, ką aš noriu. Nelaikau jūsų pririšus prie kėdės, užkimšus burnos ir savo nuomonės nebruku. Tai, kad pats ateinate paskaityti šio blogo – jūsų laisvas pasirinkimas ir tiek.
O tai, kad jūs taip žeidžiatės, jog mano nuomonė nesutampa su jūsų ir vienintelė jums į galvą ateinanti priežastis – straipsnis nupirktas, signalizuoja veikiau apie jūsų ribotumą, negu apie mano.
Panele avele,
Norint vertinti ir kritikuoti reikia buti kompetetingu, patyrusiu, išmanančiu subjektą. Apie savo “lengvus, atsipalaidavusius, asmeniškus pasivaikščiojimus“ geriau patylėkite, jei jokio išsilavinimo ir supratimo tame neturite.
Rašykite savo blog’e ką norite, bet tik apie tai apie ką suprantate , nes “ looking for perfect bite “ ryškiai ne jums. Iš kažkur išdygusi, kažkam dirbanti avelė sugalvojo išgarsėti rašydama ką nori apie valgymo vietas, kurių “80% po jos nuomonės užsidarytų“. Dėl to ir neužsidaro, kad ne su tomis vietomis kažkas negerai, bet su avele kuri nieko apie tai nesupranta.
Eikite rašyti knygų geriau(tik prašau ne apie maistą ir interjerą). Sėkmės