Beabejo, tokia tolima išvyka turėjo būti iš anksto suplanuota. Priešingu atveju, aš bent jau kartą į 3 mėnesius “Stebukluose“ pusryčiaučiau. Bet gi toli. Ir oranžiniai dviračiai, palyginus, tik visai neseniai startavo.
Trečiadienį buvau susiplanavus, jog eisim į Sidro namus GALŲ GALE paragauti to gražaus sumuštinio su kavos aluje troškinta vištiena. Jį turi tik trečiadieniais. Ir tai, ne kiekvieną. Tikėjausi, jog manąjį turės.
Lemtingąjį trečiadienį jie paskelbė, kad dienos pietų nuo šiol nebus ir dirbs tik nuo 17 valandos. Negalėjau patikėti ir dar pasiskambinau pasitikslinti. Yep. Sumuštinis iškeliavo. Dabar norėčiau, jog dėl manęs jį į meniu įtrauktų. Pasiūlysiu.
Ta proga, kad jau nusiteikiau pietauti ne namie, siūlau aplankyti jau seniai nužiūrėtą Pankolį Brolį. Žinoma, kodėl gi ne.
Sėdam ant dviračio, numinam iki Seimo. Lieka keli žingsniai pėstute iki Verto. Stovint prie perėjos jau matom Pankolio Brolio užrašą, porą žmonių prie lango atsisėdę. Įeinam. Pilna. Iš ofisų. Jie net savo ypatingą įėjimą/išėjimą iš centro turi. Kaip valgykla. O ir kelios koncepcinės detalės tai tik patvirtina.
Oficialiai yra ant lentos pranešamas garnyras. Po to, gali pasirinkti ar norėtum šalia (tiksliau tariant, kad tam garnyrui vadovautų) jautiena/vištiena/šamas. Visada dvi rūšys mėsos, visada viena žuvis. Abu užsisakom šamą.
Ir dar norėčiau jūros gėrybių sriubos, kurią skelbė fb turintys. Parodo link prie sienos sustatytų puodų ir ištaria “savitarna“.
Pusryčiai irgi savitarna. O dar pusryčiams savitarnoj kavą iš aparato pasidarai. Iš esmės, tai visur kavos iš aparatų daromos, bet yra tie, kurie atrodo patikimai, yra tie, kurie atrodo įtartinai. Geriau, nei ofisuose stovintys dideli automatai, bet praščiau, nei su bet kokiais holderiais žaisti. Būtų originalu, jei savitarnoje galėtum pasigaminti kavą kaip kokiam Kofine. Su holderiais ir pieną išsiplakt. Visi galėtų akį užmestelt į trumpą youtube instruktažą, kaip kavą tokiam aparate užsistatyti. Keli taškai prie bendro išprūsimo niekam nepakenktų.
Bet aš tiesiog linkstu link to, jog kavos negėriau, tai savo megėjiškais komentarais ir nesisvaidysiu. Gal ji stebuklingai ten gera (prunkšteli).
Ir pusryčių “bufetas“, jei ką, irgi savitarna. Sriubos, pietų metu irgi savitarna. Duonos atsipjovimas – savitarna. Sandariuose indeliuose jau paruoštos salotos – savitarna. Žodžiu, jie tik šamą atneša.
Nueinu, kiek kreivai įsipylu jūros gėrybių sriubos. Atsipjaunu duonos.
Duona su pankoliais. Labiau primena keksą, nei duoną. Bet man patiko. Netgi labai. Vienas įsimintiniausių dalykų, turbūt. Paskutinį kartą taip duona džiaugiuosi Kitchen, prieš 2-3 metus. Kol nesupratau, jog perėjus per Rotušės aikštę ją galima nusipirkti Rimi. Sriuba švelni.
Atkeliauja šamas. Gražus. Su grikiais, burokėliais ir brokoliais. Kelias akimirkas pavalgau akimis, tada į ranką pasiemu šakutę.
Mintyse iškyla Praspaliausko Pilies kepykla. Kaip ir viskas gerai, atsargiai pagaminta, gražu akimis, o ir skonis neblogas. Bet kojų nekerta. Kažko trūksta. Kalbant konkrečiai apie Pankolio Brolio šamą, viskas pasirodė per švelnu. Gal taip turėjo būti. Švelnus šamas, švelnūs grikiai, švelnus brokolis, man švelniai darosi nuobodu. Mantas atsargiai paklausia “nu kaip?“. Gūžteliu pečiais. Nieko perdėm nekomentuoja ir jis. Nenusiviliam. Pavalgėm gerai. Sočiai ir lengvai. Duona patiko. Aplinka patiko. Maisto išvaizda patiko. Jeigu vieta būtų arčiau, pasiryžčiau dar užsukti, deja, į Gedimino prospekto pusę už Lukiškių retai užsuku. Širdies neskauda.
Hungry parazyths 