Ankščiau ten buvo restoranėlis Si, kuriam užsidarius apsidžiaugiau, jog taip ir nespėjau ten nueiti. Jei užsidarė, matyt nieko gero.
Ir, viso labo, prieš porą dienų vietoj jų duris atvėrė Mood Makers. Apėjom aplinkui, paaiškėjo, jog koncepcija gana įprasta: kava ir saldumynai. Dar crepes ir sumuštiniai, bet anie planuoja startuoti tik nuo sekančios savaitės.
Ilgai delsti nereikėjo, antrą jų darbo dieną mes atėjom.
Mood Makers yra gana slidus pavadinimas, turint omeny, jog jie nėra Good Mood Makers. Žodžiu, kaip pasiseks. Gali nuotaiką ir numušti. Mes dažniausiai einam nusiteikę geriausiam nors ir su trupučiu skepticizmo.
Patalpa šviesi, gana minimalistinė, neperkrauta. Man patinka, kol nepastebiu kavinės gale ant sienos kabančio televizoriaus. Net nenoriu įsivaizduoti ano daikto potencialios paskirties. Priešingu atveju – išvis nežinau ką jis ten veikia. Taip ir niežti rankos pakeisti jį kokia modernia teplione.
Aš užsisakau cappuccino, Mantas – juodą. O taip. Geriu cappuccino, nes su juo nusivylimo mažiau. Pienas dažniausiai taip sušvelnina ir beveik užmaskuoja kavos skonį, kad perdėm sugadinti jo neįmanoma. Nebent pieno išplakti visai nemoki. Tada negerai. Arba man neprašius cinamono ir kakavos pribarsto. Tada irgi negerai.
Mažas puodelis jau yra gana įspūdingo dydžio. Net nesigilinsiu kas būtų vidutinis arba didelis. Cappuccinas pilnai paslėptas po pieno puta. Iš esmės, tai nėra didelė klaida, tai yra kiekvieno žmogaus asmeninės preferencijos. Aš mėgstu gražią, pienu nubalintą kavos spalvą. Ir vientisumą. Čia man trūko tiek vieno, tiek kito.
Juoda kava – kartoka. Vėl gi, ar tai buvo prasta kava ar tai buvo “išreikštas“ charakteris, kas žino. Bet kavų darymą jiems reikėtų dar apsvarstyti, turint omeny, juo tuoj tuoj sekančias nuo jų duris pravers Šviežia Kava. Užuodžiat? Kvepia kava ir konkurencija.
Desertų lentyna maloni akiai. Yra macarons, yra PRANCŪZIŠKO STILIAUS desertai ir jie nėra iš Ali. Dar mačiau paprastus ir migdolinius ragelius iš Thierry. Žodžiu, more or less, neblogai, bet kai pasiteiravau kas desertus gamina, sakė – nežino. Gal nežino, gal sakyt nenori. Dar turi kavų su sirupais, kas man iš karto asocijuojasi kaip paauglių traukos centras, taip pat pro ausis nepraslydo “kavutės ir desertukai“. Vaikų darželis.
Apibendrinus, iš lauko atrodė žymiai daugiau žadančiai. Patinka langai, patinka šviesos gausa, netgi kažkiek patinka pavadinimas. Kainos nesikandžioja, kavos kokybė vidutinė. Televizorius ir mažybinis kalbos stilius nieko gero nežada.
Žodžiu, gana vidutiniška ir įprasta.
Hungry parazyths 