Indie bar.

Šį kart be nuotraukų. Kaip rimtas literatūrinis įrašas. Buvo per tamsu fotografuoti.

Pradėti norėčiau nuo to, jog bulvytės buvo geriausia dalis (nors esam valgę ir skanesnių). Mūsų vakaro Indie bar kontekste jos buvo geriausios.

Tiksliai net neįvardysiu, kodėl mes ten nuėjom. Neturim tikslo apsilankyti VISUR, nes kai kur jau iš tolo matai, jog nieko gero ten nerasi. Todėl vadovaujies gandais. Ir kitų patarimais. Nes priešingu atveju magėtų užeiti net ir į Bella Napoli. Bet ten tas atvejis, kai net neužėjus jau aišku, kad gerai viskas nesibaigs.

Kadangi mes pripažįstam, jog mėgstam burgerius, tai ir nuomonę apie kiekvieną jį svarbu susidaryti. Matomai taip ir atsidūrėm Indie bar, nors paklausę pirminio instinkto būtume pirma dienos pietų nuėję.  Bet ne. Pirmadienio vakarą, apie 19 valandą užėjome į (beveik) tuščią…bar.

Gavome meniu. Sutelpa dviejuose puslapiuose. Didžioji dalis – mėsainiai ir bulvytės. Keletas užkandžių, porą sriubų, salotų, pagrindinių patiekalų ir desertų (tiramisu su kava ir romu daro). Sriubos skambėjo maloniai, bet nusprendėm pradėti nuo burgerių. Galų gale, ne kartą jau įsitikinau, jog daugumoj atveju meniu skambesys toli gražu neprilygsta patiekalui. Ir maloniai nustebina, deja, ne pastarasis.

Aviena ir mėlynas sūris. Turėtų būti stipru. Imam.
Aš užstrigau tarp plėšytos jautienos ir BBQ burgerio. Galų gale, BBQ laimėjo. Užsisakėm. Dar dėl visa ko pervertėm meniu, nes mums sidras tiktų. Deja, tokio dalyko neturi.

(Pačiai nuobodu be paveiksliukų rašyti. Permečiau akimis jų fb puslapį, tai burgeriai ten perdėm fotogeniški. Kaip modeliai paruošti. Mes tokių bombų negavom ir manasis BBQ nuo Manto avienos išvaizda išvis nesiskyrė).

Bandelė tokio paprastumo, jog net sezamo sėklų nerasta. Kiek paskrudinta, bet tuoj pat lūžtanti ir tęžtanti bandant burgerį valgyti. Kitaip nei su įrankiais valgyt nepavyko. Didelis (tai nebūtinai yra gerai) ir smeigtuku nepersmeigtas. BBQ burgeris gana gausiai pagardintas įvairiais padažais, todėl buvo kiek ryškesnis nei Manto. Avienos ir mėlyno sūrio duetas buvo kaip reta blankus. Marinuoti argukėliai ir icebergo salotos dar gal būtų praslydusios prieš kokius metus-pusantrų, bet dabar tai jau istorijai priskiriama.

Bulvytės – įprastos. Vietomis pakliūdavo dar aliejum blizganti, bet bendrai – vidutiniškai. Gero sūrumo, netobulo skrudinimo ir adekvataus pikantiško padažo šalia. Tai buvo geriausia dalis.

Paprašom sąskaitos ir spėliojam ar teirausis “ar buvo skanu“. Ko tai aš rimtai abejoju, jog virtuvė labai stengiasi taisytis, jei sulaukia pavienių komentarų, todėl dažnai net nesivarginu. Neklausė. Susimokėjom ir išėjom.

Labai vidutiniška ir pinigus už tai mokėti nesinori. Dygstančios burgerių vietos kelia kertelę ir kiekviena nauja vieta turi pasiūlyti vis kažką naujesnio. Čia nebuvo nieko naujo. Kaip mes sakom “stuck in the middle“. Nei aukštos kokybės už didelę kainą, nei biudžetinis pavalgymas.
Nieko baisaus, bet ir nieko pagirtino. Maždaug, Soulbox style.

Jaučiu jog artimiausiu metu jokiems burgerių eksperimentams nenusiteikę. Turime Le Butcher, ten ir keliausime.

Žymos: Indie Bar