Rene.

Gana ilgai tempėm su šia vieta, nors jokia paslaptis ji nebuvo. Pagrinde dėl midijų, kurių antradieniais ir penktadieniais valgyt visi suskuba. Antradienio vakarui rezervuoti staliuką jau buvo bergždžias reikalas (jei tai daroma antradienio pirmoje pusėje), todėl visai netikėtai (prieš tai nusprendę, jog liksim namie), ten atsiradom apie 16 valandą.

Erdvu ir tuščia. Dėl viso pikto pasiteiraujam ar galim sėsti bet kur(?) ir atsakyta,  jog iki 18 valandos staliuką galim rinktis bet kokį.

Jų meniu radus nebuvau nei internete, nei fb paskyroje, todėl “ant staigiaus“ nežinojome ką valgysime. Tikrai midijas. Ir gal užkandį. Girdėjau, jog midijų porcijos vienam kiek daugoka, tai mums dviese bus pats tas.

Užkandžiui pasirenkam NAUJIENA pažymėta jautienos kapotinį. Pagal nutylėjimą tai tartar’u pavadinau, nors žalio kiaušinio niekas ant viršaus neužsodino. Užtat svogūnų, kaparėlių ir mažų agurkėlių davė. Plius, dosni porcija belgiškų bulvyčių ir keli gurkšniai degtinės (ir skoniui, ir bakterijų nukenksminimui).

Su bulvytėmis gana greitai įtinka: didelės, karštos, traškios ir maloniai pasūdytos.
Jautiena su kaparėliais irgi maloniai susižaidžia. Spalva nebuvo šviežiai rožinė, meno patiekime irgi neįžvelgėm, bet viskas buvo nuoširdu ir kaip senais (ne mano) laikais. Kiek tarybiška, bet skanu.

Midijas užsisakėm su sidru ir neužilgo gauname visą katiliuką su dar viena porcija bulvyčių. Anų, jau galvojom, paprašysim nenešti, nes paskui abu kenčiam nuo pervalgymo, bet… bala nematė šį kart.
Porcijos pilnai pakanka dviem žmonėm, o jei dar nuspręsit ir sultinį pasriubauti – sotumas ir daugiau garantuoti. Midijos malonios ir švelnios. Pradžioje galvojau, jog trūksta žiupsnelio druskos, bet vėliau tokia nuojauta išgaravo. Aiškus skonis, nerasta marmalo, o malonus gomūriui sultinys visas nutupęs apačioje. Kaip nesukiok, likom tyliai patenkinti.

Mačiau ten ir triušienos troškinius, ir cassoulet ir dar visokio gėrio kurį trūk-plyšk paragauti noriu, bet čia jau rudeniui-žiemai atėjus labiau. Vieta jauki, aptarnavimas geras (mums amžiais sekasi neužtaikyti piko metu), maistas komfortabilus. Tinka ir sotesniam draugų pasisedėjimui ir šeimai pavalgydint.

Kolkas likom patenkinti ir vietą užvardinom naujoju (ir geresniu) Graf Zeppelin (dėl maisto sotumo). Kaip bus toliau, laikas parodys.  Will keep you updated.

Namie, peržiūrint nuotraukas:

– Nežinau… šiaip nieko ypatingo tie MUSLIAI.
– Na. Juos veikiau linksma valgyti. Nieko ypatingo. Skonio perdėm neturi.
– O tas sultinys labai skonio prideda?
– Neva palinkęs virš puodo būni, kvapus jauti. Įspūdį sudaro.
– Vistiek, geriau valgyti juos šviežius. Ten kur gaudo.

Geriau, bet ne Vilniuj. Manau, jog šiuo atveju Rene gauname geriausią variantą, kokio galime tikėtis. Ne seaside resort, visgi, esame.

Žymos: rene