– Apie jį dar nieko nerašiau, bet turiu favorit’uose.
– Čia kaip Radisson’as. Numanai, jog ten gerai, nors niekada ten nevalgei.
Valgėm. Gal prieš metus. Prisimenu, jog viskas taip patiko, jog, rodės, net bulvės paskirtį šiam pasauly sugebėjo atskleisti visu gražumu. Žodžiu, sujaudinta vos ne iki širdies gelmių buvau.
Vilniuje tai savotiškas perlas. Vieta visai nejudri, Trip Advisor irgi kažkur gale, žodžiu, kas žino tas žino, kas ne – tam nepasisekė.
5 staliukai, darbo dienomis nuo 11-16 valandos. Dirbantiems vieta beveik nepasiekiama, nebent sergančiu kokią dieną apsimesi ir tylomis ten nueisi.
Pats virtuvės šefas pasitinka, gali ir staliuką nurodyti ir užsakymą priimti. Skirtingai nuo daugelio mažo perimetro vietų, nesijauti nepatogiai ir sėkmingai gali vystyti tau rūpimą pokalbį. Apskritai, aplinka ten kaip reta maloni ir meniu labai nedidelis.
Kai pasirodom apie 14 valandą, anties krūtinėlė jau yra išbraukta iš meniu. Vėl gausim valgyti otą. Čia mes taip vis ant jo užtaikom ar jis ten yra taip dažnai gaminamas?
Užsisakom cibulių ir smetonos sriubos :), silkės su duonele ir otą. Prisimenant iš praeito karto jau linkom ir ties Napoleonu, bet saiko jausmas kažkur pusiaukelėj sustabdė. Kitą kart.
Sriuba – puiki. Švelnus, bet aiškus svogūnų skonis, vos išlendanti grietinės rūgštelė. Net ir norėdamas neprisikabintum, o ir smalsumas pabunda, kai gauni sriubą išvaizda primenant pakaitintą pieną.
Silkė man, Mantui – otas.
Prisipažinsiu, silkė man yra senų laikų patiekalas. Jau kelis kartus esu ragavus tikrai gerų, įdomių interpretacijų šia tema, bet iki šiol meniu perskaičius žodį silkė nesivarginu skaityt toliau, o tiesiog – next.
Oto, žinojau nenoriu. Kopūstų salotų irgi. Atmetimo būdu liko tik silkė. Tebūnie.
Saldi silkė su plona, traškia Knackerbrod duonele, truputukas kiaušinio, agurkų, ridikėlių ir garstyčių. Aš neanalizuoju labai giliai visų skonių derinių, bet patikėkit, buvo puiku. Ir Manto siūlymą, kai trumpam apsikeitėm patiekalais, man pabaigti jo otą, o jis silkę sutikau ištiesta ranka – gimme ma food back. Saldžiarūgštė standoka silkė, panašią gamą atkartojantys agurkėliai ir gaivūs ridikėliai. O apačioje – duonelės ir kiaušinio sukuriamas sunkesnis pagrindas. Keli salotų lapeliai ir dėmesio bei šlovės vertas užkandis pagamintas.
Otas, troškintas grietinėlėje su žirneliais, ankštinėm pupelėm ir kitokiu pavasariu kvepiančiu gėriu irgi nenuliūdino. Asmeniškai aš norėčiau gal vieno ryškesnio akcento, bet kadangi net bandymo juos kurti nebuvo nei kvapo, švelnus ir nepretenzingas žuvies patiekalas ir buvo tikrasis sumanymas. Tokiu atveju – puikiai.
Vieta rami, nedaug šurmulio ir pakankamai gero maisto už prieinamą kainą. Taip gera, taip gražu, kad nors imk ir verk.
Hungry parazyths 