Tai buvo mano pirmasis apsilankymas, Manto – ne, todėl iš anksto jis mane perspėjo, kad nieko perdėm ypatingo nesitikėčiau.
Anksčiau ten buvo gan paprasta, kiek tarybinę primenanti valgymo įstaiga, kur kuklus kartoninis meniu buvo išmargintas paveikslėliais. Vadinosi vieta kitaip ir pusryčiams omleto galėjai gauti.
– Nežinau…nežinau net kaip čia ir pasakyti…norėčiau, na žinot, kažko stipresnio gal…-, dar net į meniu nežvilgtelėjęs vienas geras Lietuvos veikėjas neaiškiai murmėti pradėjo.
– Jums į kavą ko nors įpilti? – suokalbiškai paklausė padavėja.
– Ne. Norėčiau omleto iš daugiau kiaušinių ir kitokių daržovių.
Šmaikščią istoriją man papasakojo Mantas, o aš brūkštelėjau čia, nes vieta ta pati – “Amber Apple“.
Tiesiai priešais filharmoniją (šalia Californios), žalios spalvos ir dideliais langais esantis “priestatas“. Būtent. Atrodo tarsi jį tiesiog priklijavo, kai papildomą detalę prie jau užbaigto pastato.
Dabar jie truputuką persiorientavo: vadina save “Amber Apple“, truputuką pakeitė interjerą (vieta dabar primena bene mielą ir šviesią pusrytainę), padidino meniu ir netgi surašė vyno rekomendacijas prie patiekalų. O desertų skiltyje turi juodojo šokolado ir pėlėsinio sūrio bombą. Jie tapo fancy pants, o mus domina pusryčiai.
Darbo dienomis nuo 7.30, išeiginėmis – nuo 9. Meniu kuklus: pora košių, omletas, kepti kiaušiniai, trys skirtingi lietinių blynų pasirinkimai. Kaip mat visiems pasidaro aišku, jog vienas čiups omletą, o kitam teks lietiniai. Ir visiems aišku kas kam.
Taip pat dar paragausime cappuccino ir Chai arbatą (nors ir gundėmės arbata su skrudintais ryžiais o.O).
Cappuccino – nieko perdėm gero. Geriamas. (Dažnai jaučiu, jog kavos intarpą jau reikėtų praleisti ir paminėti tik tais atvejais, kai gausim arba labai prastą arba labai gerą).
Chai arbata – labai saldi. Tiesiog konditerinis gėrimas, kurį užsisakius pusryčių kryptis jau tampa aiški – tikrai ne saldūs.
Atkeliauja pusryčių patiekalai ir Mantui patiekia omletą, kuris vėliau paaiškėja, jog galėtų būti kiek mažiau išsausėjęs. Prie nuobodžios duonos jau net neverta kabinėtis, prie agurkų su pomidorais – irgi. Mantui trūksta druskos, bet drįstu manyti, jog tai gali būti saldaus Chai padarinys.
Manieji blyneliai su varške atrodo tikrai labai neblogai. Bent jau neįprastai. Krašeliai apskrudę, apačia minkšta. Truputis braškių uogienės ir plaktos grietinėlės. Tokio viso desertinio patiekalo nesitikėjau, bet jei jau gavau, tai gavau.
Liaupsų nenusipelno. Malonūs, bet varškės įdaras vietomis tekantis ir blyneliai stogo nenurauna.
Maistas vidutiniškas, aplinka rytui maloni, bet su Mantu nusprendėm, jog pusryčiams vietų yra ir vertesnių.
“Bet kas, kas savo pavadinime turi žodį “amber“, aiškiai taikosi į turistus“.
Hungry parazyths 