Debut Cafe.

Apie geras vietas nesunku sužinoti. Bet tai niekaip nesusiję su Debut Cafe, nes apie juos nieko girdėję nebuvom. Truputuką internete pasiskaitėm, matėm jog per pietus ten būna gausu, bet kadangi vieta randasi centre, tai apie maisto kokybę tai daug nesako. Juk Čiliai irgi gerokai perpildyti kartais būna.

Meniu internete pasirodė malonus akiai, todėl nusprendėm surizikuoti. Ir štai, vieną vakarą, apie 17 valandą mes jau žygiuojam link Jogailos gatvės.

Įeinam. Užimtas vienas staliukas, lengva prietema, degančios žvakės. Kuklūs staliukai sustatyti palei sieną ir asmeniniai šviestuvai kiekvienam. Padavėja maloniai pasitinka ir mums nusirengus paltus jau atneša meniu. Nedidelis. Vieno lapo. Vienoje pusėje visi patiekalai, desertai ir karštieji gėrimai, kitoje – alkoholis.

Labai greitai išsirenkam vištienos patiekalą ir koldūnus su aviena bei maskarpone. Paskui dar norėtume cappuccino puodelio ir šokoladinio Debut Cafe torto.  Ačiū.

Liekam vieni ir nusprendžiam išsidėlioti savo prioritetus. Ten jauku ir gera. Beabejo, asmeninės simpatijos tokiai atmosferai užgroja pirmu smuiku ir aš pasijaučiu, lyg būčiau radus TĄ vietą, iš kurios matau visus ir kurioje niekas nemato manęs. Saugu ir šilta. Abu sėdim ir norim, jog maistas nenuviltų, nes dar jo net neragavę, jau norime sugrįžti. Galų gale nusprendžiam, jog maistas net neturi kojų pakirsti. Tegul bent jau būna adekvatus. Ir to užteks.

Ir štai matau padavėja jau artinantis su dviem patiekalais. Prieš mane pastato sūriu ir džiovintais pomidorais įdarytą vištieną su bulvių-špinatų koše, prieš Mantą – avienos koldūnus. Skanaus ir pradedam.

Vištiena švelni, minkšta, padažas nepretenzingas. Košė kaip ir bulvių, tik spalva įnoringesnė. Patiekalą valgau noriai ir mesteliu vieną kitą komplimentą. Švelnu, tvarkinga, komfortabilu ir beveik kartočiau.

Mantas santūriai valgo koldūnus ir vieną kitą žodelį pasako apie tešlą. Apsikeitus patiekalams suformuoju savo nuomonę: aviena įdomi, tokia biroka atrodo. Tešla man patiko, nes yra kiek tvirtesnė, nei įprasta, o tą aš vertinu. Lygiai taip pat, kaip ir nepervirtus makaronus (panašus dėsnis čia galioja). Ruda spalva, beabejo, nėra labai reprezentatyvi ir, kad ir koks pažįstamas viską gaubiančio padažo skonis atrodo, nesugebėjau jo tiksliai įvardyti. Padavėja čia daug nepagelbėjo. Prieskoniai, sako.

Po pagrindinių patiekalų nuvilti nesijaučiam ir jau beveik skelbiam savo asmeninį verdiktą, kurį nutraukia prieš nosį pastatyta kava ir gabalėlis torto. Ne bet kokio, o šokoladinio.

Rodos, prabangos pojūčio stengtasi suteikti kreminiu grietinėlės ir šokolado sluoksniais. Bet jei šokoladas vidutinės kokybės,o biskvitai sausoki,- šedevras negimsta. Tortas malonus, drįsčiau teigti, jog netgi visai geras, bet prie smulkmenų kabinėtis mes mėgstam ir čia buvo prie ko prikibti. Sekantį kartą judėsim link naminio Napoleono.

Su kava, apskritai, retai kam sekasi (silpna vieta) ir čia buvo tas pats variantas, kaip ir daugelyje Vilniaus vietų. Beveik galima durti pirštu į kokią Vilniaus maitinimo įstaigą ir didelė tikimybė, kad kavos kokybė ten bus panaši kaip ir Debut Cafe. Spjauti lauk nesiruoši, bet malonia irgi nepavadinsi.

Tą kart aplinka patiko, o maistas nenuvylė tiek, kad ten daugiau nesirodytume. Visai pusėtina kombinacija.

Nedidelės kainos, adekvatus maistas. Stogo nerauna, prisikabinti galima rasti prie ko, bet kainos ir kokybės santykis gana palankus. Perdėm girtis ir svečių vedžioti gal ir nesinori, bet nebrangiai pavalgyti tikrai galima.

Žymos: Debut Cafe