Briusly.

Brunchas. Sekmadieniais 12-15 val.

Turint omeny, jog Vilniuje nėra begalės vietų kur sekmadienį galėtum papusryčiauti, kartais darom nuolaidas ir papusryčiavę namie laukiame Brunch’o. Šio savaitgalio planas buvo Briusly, apie kurio vėlyvuosius sekmadienio pusryčius negirdėjome nieko: nei gerų, nei blogų atsiliepimų. Tuo geriau. Tiesiog taip ir suteikta galimybė nešališkai viską patiems įvertinti.

Įėjus tuoj pat pamatome pusryčių lankytojams skirtą stalą. Tvarka paprasta: valgai ką nori ir kiek nori, baigęs susimoki 25 lt. Jei brunch’as nedomina, ant stalo visad rasite įprastą meniu.

3 m ilgio stalo tikėtis neverta. Pasirinkimas neblogas ir ne itin gausus (kaip ir brunch’o valgytojų gretos), bet palyginus su daugeliu vietų – gan kokybiškas. Be to, turint omeny, jog už 25 lt vidutiniškai įsigysite tik vieną patiekalą, tai “deal’as“ visai neblogas. Stalas prasideda saldesniais gardėsiais, kaip kad apkepu, kurį gardinti galite uogienėmis, jogurtais, rageliais, arbatinėmis bandelėmis ir kukliais kreminio sūrio ir uogų desertukais. Vėliau viskas pereina į kiek pikantiškesnį lygmenį, kur jau rasite kumpių, salotų, marinuotų daržovių, sumuštinių su lašiša ir, beabejo, poros rūšių karštų dešrelių ir omleto. Meniu visiškai pusrytinis. Galite bandyti susikomponuoti bene angliškus pusryčius, sumuštinių padėklą ar pasimėgauti saldesniais pasirinkimais.

Dėl ne itin gausas pasirinkimo, dviese sugebėjom paragauti beveik viską. Žinot, tai šio, tai ano truputis. Nelikom niekuo nusivylę, miniatiūriniai ir dar šilti rageliai, apskritai, maloniai nustebino, o Mantas vieną kitą gerą žodį ir apie keptas dešreles pasakė.  Ir, visgi, štai čia įdomumas ir dingsta: viską paragavom, viskas buvo malonu, bet niekas perdėm neužkabino. Žodžiu, brunch’as tiko vienkartiniam maloniam pasisedėjimui. Tą siūlau pamėginti ir kitiems.

O paskui, kada, bus galima ir prie pagrindinio meniu pereiti.

***

2014 – 02 – 23

Visiems bebaigiant brunch’ą užsukom pietų. Mantas pasirenka Briusly Ramen sriubą, aš – Pad Thai makaronus.
Sriubai valgyti pasitelkiam bene visus stalo įrankius: šaukštą, šakutę ir lazdeles. Sriuba švelni ir gausi tiek ingredientais, tiek tekstūra (nuo minkšta iki trašku). Keletas jūros gėrybių, makaronai, tofu sūris, porą stambių koldūnų. Mano manymu kiek blankoka, bet niekad nežinai, gal toks ir sumanymas.
Manieji makaronai kiek “priglūšinti“ saldžiarūgščiu padažu, kuris į pabaigą pradeda jau kiek nusibosti. Imbieras ten maloniai žaidžia ir ačiū už kelias dideles krevetes, bet kartoti neplanuoju. O ir Manto sriuba dar blankesnė vėliau atrodė.
Kaip nesukiosi, kol kas tai netampa mano mėgstamiausia vieta.

Egzotiškos virtuvės paieškos Vilniuje nėra itin sėkmingos, todėl Briusly ten kaip vilties žiburėlis. Atminty jį išsisaugau, bet nemanau, kad ateityje iniciatyva ten eiti sklis iš manęs.

 

Žymos: Briusly