Bulkinė.

Ties Kauno g. 2 ir Šv. Stepono g. 21 kampu.

Kai vėlų vakarą šalimais ėjom, paprašiau Manto įžiūrėti pavadinimą.
– U..L..
– ULK kepyklėlė google’i nieko nesako.

Matyt “Bulkinė“ buvo užrašyta, tik ne visos raidės sulipdytos vienoje vietoje. Iš lauko atrodė jaukiai, ypatingai, kai keliauji vėsiais Vilniaus šaligatviais, o vakarinio apšvietimo apdovanotoj kepyklėlėj kažkas geria karštą arbatą, užkandžiauja konditerija ir vysto pašnekesį.

Sekančią dieną duris pravėrėm ir mes. Ne pusryčiams. Nusprendėm pasiimti po gabalėlį kelių skirtingų pyragų ir prie arbatos visą reikalą įvertinti.

Iš lauko bulkinė atrodo jaukiau, nei įėjus į vidų. Erdvi, bet kiek “valgyklinis“ apipavidalinimas ir įvairios užtepėlės bei aliejai (gal) sustatyti netoli konditerijos man niekaip įspūdžio nepadaro. Priešingai. Jaukumo įsivaizdavimą turiu ne tokį.
Kaip bulkinei bandelių irgi mažoka. Veikiau drįsčiau teigti, jog sausainiai dominuoja, o ir bandelės neatrodo (ir nekvepia) kaip iš “naminės kepyklos“.
Kol dairomės, pardavėja pasiūlo pagalbą, kurią mes mielai priimam ir teiraujamės, ką galėtų pasiūlyti. Prioritetas mūsų dažnai būna sunkesni ir saldesni pyragai, kurio mažo gabalėlio turėtų pilnai pakakti. Tokiu atveju – šokoladinis.
– Kaip dėl Napaleono?
– Napoleonas kaip Napoleonas.
– O aguoninis?
– Jam nuolaida. Keptas praeitą savaitę. Kiek jau išsausėjęs.
– Kaštoninis?
– Pakankamai lengvas. Purus grietinėlės kremas. Taip pat, jei mėgstate sunkesnius, sūrio pyrago su avietėmis irgi nesiūlyčiau. Lengvas.

Pasirenkam gabalėlį šokoladinio, gabalėlį Napoleono (kaip visada), gabalėlį “Kaštoninio“ ir…. miniatiūrinį, dviejų didesnių kąsnių “Citrininio sūrio plokštainio“. Mano noras paragauti kelių pyragų (bene pirmą kartą) sutinkamas pozityviai. “Geras variantas, tokiu būdu ir surasit jums labiausiai patinkantį“ – sako pardavėja. Viską sudeda į dėžutes, susimokam, padėkojam, palinkim geros dienos ir išeinam.

Citrininis sūrio plokštainis. Tikrai, kad ne sūrio, o varškės. Citrina maloniai ir gaiviai atsiskleidžia, bet jei parašyta “sūrio“, turėtų būti sūrio. Kaip ir plokštainis – paprastas kaip dvi kapeikos. Malonus, bet neužkabino.

Kaštoninis. Bene pūkelis. Lengvas purios grietinėlės kremas su riešutiniais intarpais bei šokoladiniu traškiu pagrindu. Ne favorit’as, bet visai malonus. Pagrindas patiko.

Šokoladinis. Kažkur ties viduriu pajaučiau želatiną, bet apskritai, kaip ir žadėjo – drėgnas ir šokoladinis. Nėra sunkus, bet sodrus.

Napoleonas. Minkštas, švelnus, grietininis. Kremo sudėtyje esanti rūgštelė dar prideda ir gaivumo. Turiu pripažinti, jog mums vienas geresnių.

Verdiktas: likom nustebinti, nes sprendžiant iš interjero – konditerijos tikėjomės prastesnės. Aplinka šiaip sau, aptarnavimas malonus, konditerija visai pusėtina. Ragavom obuolių skareles, tai likom patenkinti netgi labiau, nei konditeriniais gaminiais (žinau, jog ir vyšnių dar turi). Skarelės tikrai buvo tikras “genialumas – paprastume“. Dėl konditerijos lankytis nežadam nes neužkabino ir turim savo favorit’ų bei niekad nesibaigiantį kepinių sąrašą, bet skareles, trūk-plyšk, gaminti reikia išmokt.

Žymos: Bulkinė