Prisiminiau, kaip visai nesunku būti vegetaru. Ilgai to nepraktikavau (gal apie metus) nes šaldiklyje atsiradus mėsos, sau ir visam kitam pasauliui įrodžiau, jog šiaip ne taip, kažkiek tvarkytis galiu ir su ja. Taip vegetarizmas ir baigėsi.
Ir visgi, į makaronus ir salotas viskas nesusiveda. Atsisakius mėsos atsiveria platūs horizontai patiekalų, kuriuos galima gaminti. Tai nėra nei nuobodu, nei neskanu. Priešingai.
Į Vegafe idėją abu reagavom labai palankiai: meniu gausus ir įdomus, atsiliepimai geri. Nusigavom iki “maistinio cluster’io“ (kur totorių 5, raw raw ir Vegafe vienam taške) ir pravėrėm duris.
Pastelinės spalvos, estetiška, rami muzika, malonus aptarnavimas. Mums jau beveik patinka.
Pradžiai užsisakom gruzdintą pyragėlį su žaliųjų žirnelių įdaru ir levandų bei šalavijų arbatos. Vėliau norėtume baklažanų su panyru ir daržovių kario su grikiais.
Į karštą vandenį įmerkti augalų “stiebeliai“ atrodo skoningai ir suteikia intensyvų aromatą, o prie arbatos patiekta apelsino žievelės cukata, apvoliota kokoso drožlėse irgi geras akcentas.
Pyragėlis, abu nusprendžiam, jog būtų skanesnis ką tik paskrudęs, bet skųstis negalim. Įdaras gausus ir prieskoninis, tešla pusėtina. Mielai paragautume ir kitokių variantų, kaip kad su varške ir spanguolėmis ar špinatais ir panyru.
Manasis daržovių karis – dienos pietų pasiūlymas. Nėra aštrus ir labiau primena daržovių troškinį. Bet tokį jaukų, naminį ir šiltą. Su skoniais, prieskoniais ir poskoniais, manuo nuomone, viskas gerai. Ne haute couture ir patiekimas paprastas, bet buvo skanu.
Mantas baklažanų ir panyro troškiniu su skrudinta duonele irgi liko patenkintas. Asmeniškai man gal kiek perdėm pomidorų skonis dominuojantis buvo ir aš pasisakyčiau už kiek gausesnį daržovių pasirinkimą, bet buvo gerai. Duonelė kiek užkliuvo, nes pašildytas lavašas būna kiek guminis. Tokiu atveju rinkčiausi arba minkštesnį arba visai traškų variantą. Kaip visada – skonio reikalas. 10-uko baklažanai negavo, bet buvo sutikti palankiai ir būtų valgomi antrą kartą.
Vieta pakliūna į lankytinų vietų sąrašą, nes susidaro įspūdis, kad maistas ten šviežias ir gardus. Pati vieta alsuoja ramybe ir šilta gaiva, o to mes buvom truputį išsiilgę.
Ir nors po kelių vizitų mes dar neradom patiekalo, kurį antrą kart norėtume kartot, bet ir neliekam nuvilti, jog nutrauktume savo vizitus ten. Žodžiu, kiekvienas kartas žada vis kažką naujo.
Hungry parazyths 