Pinavija.

Tiesiog, legendinė kepyklėlė, kurios populiarumui pasitarnauja ir tai, kad yra ji judrioje Vilniaus gatvėje.

Savo Napoleonui jie galėtų patentą dėti (žmonės juk ne šiaip sau suploja 100+ lt už vienetą), kiti – irgi geruoliai. Prisimenu, tiek morenginius ragavau, tiek vieną kitą trapų pyragėlį – viskas ten gerai. Verta ir teisinga.

Kepyklėlė viena iš brangesnių, bet klientūros ten tikrai netrūksta. Drįstu teigti, jog gal net ne visai tinkama vieta, jei norisi ramaus pašnekesio, bet tikrai ta vieta, jei norisi arbatos puodelio ir skanaus pyrago.

Jų močiutės interjerui niekaip nepritariu ir visi tie puodeliai bei arbatinukai irgi ne mano skonio reikalas, bet…ji jauki. Jauki ir taškas. Ten faina. Ten gera. Ten skanu.

Plėšiausi tarp visų pyragų. Paskui ratas susiaurėjo iki morenginio, šokoladinio su pistacijomis ir morkų, bet galų gale, mano nuostabai, morkų pyragas nugalėjo. Dainoros kategorijoje laimėjo varškinis tinginys.

Morkų pyragas nėra toks įmantrus, kaip tortai, bet ir turėkim omeny, jog tai pyragas. Toks minkštas, švelnus ir labai naminis, bet charakterio jam kiek trūko. Tinginys varškinis, varškės skanumynų fanams siūlau patiems įvertinti. Dainora, rodos, buvo patenkinta :).

Namo pasičiupau dar obuolinį pyragėlį, kurį man patinka pavadinti “natūraliu“. Dėl įdaro. Džeminis man būtų patikęs labiau ir žinau, jog tokių jie turi (tarkim, su vyšniom).

***

Tą kart manęs niekas neužkabino ir net obuoliniu pyragėliu, kurį namo parnešiau, likau kiek nusivylus. Scenarijus, jog ragaujant tai tą, tai aną ir po kurio laiko kepyklėlių kepyklėlė jau nebe ta – visai realus, todėl užsukom dar kartą. Įsitikinti, jog viskas ten po senovei. Geriausias šiuo atveju būdas buvo pasiimti gabalėlį seno gero Napoleono ir dar neragauto sūrio pyrago. Parsinešėm namo, pasidarėm arbatos ir kibom šakutėmis į darbą.

Pradėjom nuo sūrio. Pirma užkabinau tik sūrio sluoksnio ir išlemenus “oho“ gnybtelėjau ir su šokoladinio pyrago dalimi. Oho. Pasaka. Sūrio sluoksnis švelnus, saldus ir vanilinis. Šokoladinė dalis nei kiek nenustelbianti, o tiesiog suteikianti viskam kiek daugiau rimtumo ir “svorio“. Vienareikšmiškai – puikus sūrio pyragas. Visiškai puikus.

Savo dėmesį nukreipiam Napoleono pusėn, kuris pasirodo esąs visiškai nepasikeitęs. Mantas jam duoda aukščiausią įvertinimą, aš irgi pritariamai linksiu galva. Mano asmeniniu prioritetu Napoleonas retai būna, bet šis – vienas geriausių kokius teko valgyti.

Į Pinaviją keliavau su maža viltimi, jog pyragai pasirodys neverti už juos mokamų, truputį besikandžiojančių pinigų. Deja. Kepyklėlių kategorijoj ji save dar ir kaip pateisina. Aukščiausias įvertinimas.

Žymos: Pinavija