Jeigu jūs turite burgerį – jūs turite ir mūsų dėmesį.
Anksčiau, savo iniciatyva ten tikrai nebūčiau ėjus – mėsa nebuvo tas dalykas, kuriuo galėjai mane suvilioti. Bet laikai keičiasi ir dabar aš jau pati galiu demonstruoti atvirą norą nueiti ten, kur žmonės “myli mėsą“. Meat lovers pub jau seniai buvo repertuare, todėl vieną pirmadienio popietę laikas atėjo ir jam.
Ėjom apie vidurdienį, kai pakeliui dar mąsčiau ar mums bus vietos, mat dienos pietų ten suplaukia daugelis. Taip ir buvo: viso labo kelios laisvos vietos prie baro ir dvi tuščios kėdės prie stalo priešais veidrodį (tiesiog, kaip vaikystėj gąsdindavo, jog jei negražiai valgai, atneš ir priešais pastatys veidrodį. Meat Lovers Pub taip ir padarė). Atsisėdom. Mantas kaip mat užsisakė Lovers Burger, o aš – dienos pietų pasiūlymą: žirnių sriuba ir kiaulienos kepsnį.
Apsidairėm. Vietos pakankamai, pub’as duzgia, už mūsų stovi puikus oldschool’inis šaldytuvas, kuriam kompaniją palaiko dar keletas panašaus stiliaus detalių. Mums patinka. Ir lubos, apkabinėtos lemputėmis mums irgi patinka. Užskaitom. Vieta nėra panaši į aptriušusį barą ir mes pradedam suprasti, jog ne tik gėrimams, bet ir maistui čia dėmesys skiriamas. Už tai žmonės jį ir myli.
Atneša maistą. Sriuba buvo kaip namie: paprasta, soti, šilta. Šioje vietoje aukšto pilotažo nereikalauja ir sakau, jog buvo gerai.
Burgeris didelis, ne taip jau lengvai apžiojamas. Visko ten daug, viskas ten dera. Manto žodžiais “rimtas konkurentas Marso burgeriui, bet vargiai jį lenkia“. Mėsa mums patinka kiek rusvesnė ir nuo sūrio mes niekad neatsisakom.
Užtat bulvytės keptos su odele, kuo mes labai džiaugėmės ir išskirtinai skaniai valgėm.
Sekantis patiekalas – nedidelis kiaulienos kepsnys, pagardintas švelniu grybų padažu, patiekiamas su bulvių koše ir raudonųjų kopūstų salotomis. Kepsnys, vienareikšmiškai, man patiko. Mano nuomone, reikėtų tik pažaisti su garnyrais ir būtų visiškai puikiai. Bet kadangi tai buvo dienos pietūs ir reikalavimų kaip patiekalams iš pastovaus meniu jiems nekeliu, tai laiminga tyliai kramčiau ir savo patarimų niekam nežarsčiau.
Meniu jie turi nedidelį, labai mėsinį, bet keletą desertų irgi patiekia. Deja, kad ir kaip man smalsu buvo kokio skonio ir būklės pyragą galėčiau gauti pub’e (kur kavos nėra skirstomos į lattes ir cappuciinus), skrandžio tam jau neužteko. Apskritai, įdomu kaip jiems dažnai tenka desertus nešioti, mat po sotaus mėsos patiekalo, pyrago nedažnai jau besinori. Bet gal kam Creme Brulee? Ją irgi turi :>
Susimokam, apsirengiam ir paliekam laisvas vietas tiems, kas dar tik skuba pietų.
Mūsų verdiktas – tiko ir patiko, norim kada sugrįžti.
***
2014 – 02 – 16
Vakare nusprendėm aplankyti ir dar kartelį žvilgtelėti kaip burgeriai ten gyvena. Šį kartą imam standartinį, kuris, pagal idėją, tas pats kaip ir Meat Lovers, tik stokojantis kelių smulkmenų.
Tai vat, užsisakom burgerį ir niekas net nepasiteirauja kaip norėtume jo kepto. Iš veido turbūt matyt.
Bulvytės vis dar geros: minkštos, keptos su odele ir maloniai pasūdytos. Mėsos paplotėlis negailestingai iki galo iškeptas, o tie styrantys salotų lapai dažnai kiek erzinti pradeda (pasisakyčiau už kiek delikatesnį pasirinkimą kaip rukola ar sultenės), bet ne esmė. Pomidorai sudėti ties viena burgerio puse (veikiau trečdaliu), o svogūnai tiesiog perša savo neapdorotą aitrumą. Jaučiu jo ne kas, ne kas. Ir jei ne mano didelis noras tą akimirką valgyti būtent burgerį, šis praslydęs nebūtų. Bet praslydo. Ir harmonija širdy vėl įsivyravo. Bet net ir tokiais pažeidžiamais atvejais galima likti objektyviais.
2014 – 02 – 25
Paskutinis pasispardymas. Jau nuo pat pirmo apsilankymo norėjau dešrelių, todėl jos šiame scenarijuje ir pasiruošusios tapti kertiniu akmeniu. Turi.
Taigi, vokiškos grill dešrelės ir tagliatelle su jautiena.
Dešrelės malonios ir karamelizuoti svogūnai man patinka, bet patiekalas perdėm paskandintas svogūnų (spėju, balzamiko ten irgi netrūksta) padaže. Truputis saldumo visada malonų akcentą padaro, bet čia buvo lazdos perlenkimas.
Tagliatelle galėtų būti… (žodžio neparenku)…įdomesni? Gal gyliai širdyje tikėjausi gauti kažką panašaus į Bolognese padažą, bet pasta patiekta su jautienos gabalėliais ir dar kiek traškiomis daržovėmis. Keli švelnūs čili brūkštelėjimai ir rukola. Padažas taip pat turi saldumo natą, kuri jaučiu, pagrindiniuose patiekaluose man jau pradeda nusibosti.
Baras jaukus, sėdėti ten gera, bet nemanau, jog verta ten ieškoti išskirtinio maisto. Jų išskirtinumas – negausi nieko apart mėsos, bet ar pati mėsa yra labai dėmesio verta – klausimas, į kurį dar neatsakiau.
Braukiam iš favorit’ų.
Hungry parazyths 