Akivarai.

Juos pamačiau, kai kažkada vykome Jakšto gatve. Patiko pavadinimas, pagooglinau kas per vieta. Baras. Bet ir maisto meniu visai neblogą, rodos, turi.

Ypatingai užkandžių skyrelis viliojo: suktinukai, kepti kalmarai, moliuskai, tortilijų čipsai ir pan. Be didelių ceremonijų nusprendėm, jog tai tampa viena artimiausiu metu aplankytinų vietų. Laikas atėjo.

Priėjom, nusileidom laiptais žemyn, išsirinkome staliuką ir gavome meniu.

Aplinka ten ne per labiausiai, bet prie šito perdėm nesikabinėkim, barams taip ir pridera būti: paprasti mediniai stalai, mums nuolat aktualus stalo futbolas, dominuojantys rudi atspalviai ir paprastos medinės kėdės arba žemos sofutės.

– Ar jau užsisakysite?
– Taip. Mums prašom suktinukų su daržovėmis ir gryb…
– Ko taip? Suktinukų su sūriu?
– Suktinukų su darž…
– Duonos su grybais?
– Suktinukų su daržovėmis ir grybais.

Užsirašė.

– Dar norėsime makaronų salotų su vytintu kumpiu.
– Kokių?
– Makaronų (badome pirštu į meniu, o ji bando įžiūrėti ir paraidžiui viską užsirašyti).
– Taip pat bulvių virtinukų su sūrio padažu. (bedu pirštu, ji perskaito, dar porą sykių pasitikslina ir užsirašo). Gerti norėtume paprasto vandens.

Padavėja palieka mus, mes susižvalgom. Nueinam žaisti stalo futbolą, bet vidury jį dar kartą išlenda lauk ir pasitikslina dėl bulvių virtinukų.
Be jokio pykčio, bet pripažinkim – žiopla. Gal diena ne jos, gal dirba pirmą dieną. Man nerūpi. Meniu, šiaip, reikėtų išmokti.

Gaunam suktinukus. Labai primena visus tuos spring rolls. Visa šikna jaučiu, kad aliejaus padaugino, o jei suktinukų nemirkysi į padažą, tai skonio jokio ir nėra. Net jeigu tai ir yra komplektas, drįstu suabejoti, ar tam, kad patiekalo skonis egzistuotų, būtina jį amžiais skandinti padaže.

Vandens neatneša.

Gauname savo antruosius patiekalus.

Pastos salotos su rukola, vytintu kumpiu ir džiovintais pomidorais.
Puikiai žinau, jog pati užsisakiau salotas, bet jaučiu, jog prie šaltos pastos nesu pratus. Šiaip, galbūt kiek pasigedau gyvumo šiame patiekale, kurį puikiai galėjo įkūnyti koks lengvas užpilas, kuriuo rukola tipiškai galėtų būti gardinama. Iš kitos pusės, juos teisinau, jog galbūt bijojo užgožti kumpio ir džiovintų pomidorų skonius.
Salotos pusėtinos. Mano nuomone, geriau atrodo, nei valgosi.

Bulvių virtinukai su sūrio padažu. Pelėsinio sūrio, labai švelniu padažu.
Beabejo, drįstu abejoti, ar virtinukus darė jie, bet kokiu atveju, čia kabinėtis daug negaliu. O ir šiaip, patiekalas yra elementarus, čia ne koks mandras jautienos nugarinės kepsnys. Buvo malonus, iš visų valgėsi geriausiai.

Beje. Vandens mums taip ir neatnešė. Gavome sąskaitą. Negavome vandens.

Taigi. Reziumė:

Kainos nedidelės, drįstu manyti, jog ir patiekalų neblogų gali turėti, nors po suktinukų jau nelabai norėčiau rizikuoti su aliejuje skrudintu maistu (svogūnų žiedais, kalmarais ir pan.), turi stalo futbolą. Bet

padavėja man neįtiko, aplinka, pietavimui irgi ne pati maloniausia, muziką jie leidžia kokia paklliūna ir, palyginus, garsiai.

Kada nors gal ir grįšim, bet ne artimiausioj ateity.

Žymos: Akivarai