Tai turbūt seniausia vieta, kurioje norėjau pavalgyti. Nenuostabu, mat yra Gedimino prospekto….maždaug viduryje ir tiek vietiniams, tiek atvykėliams vieta visai nesunkiai randama.
Kiekvieną kart praeidama jau žinojau, kad įžengus nusigrūsiu kur nors prie galinių staliukų ir ten vartysiu meniu bei bandysiu apsispręsti ką tam kartui pasirinkti. O tai, jog jie neturėjo internete paskelbę savo meniu dar tik labiau kurstė smalsumą.
Aplinka man ten atrodė VISIŠKAI priimtina: ramios spalvos, lengva prietema ir desertų “stelažas“, kurį jau žingsniuojant Gedimino prospektu galima žvilgsniu užgriebti.
Įžengiam, išsirenkam staliuką, atsisėdam ir gaunam savo išsvajotą meniu. Didžiausią dalį sudaro salotos ( į kurias, prisipažinsiu, nesigilinu ir tiesiog žvilgsniu praleidžiu), truputis užkandžių (skirtingos brusketos), viso labo keletas pagrindinių patiekalų, o dėl desertų – galima nueiti iki vitrinos ir ten viską apžvelgti.
Atskirai gaunam ir Naujienų meniu, kur kaip mat mano dėmesį patraukia mėsainis su jautiena, kurio bandelė, anot La Cave, yra pagardinta linų sėmenimis ir lubinais. Dėl to ir užsisakykim.
Taigi: brusketos su pomidorais, alyvuogėmis ir Parmezanu (Caprese), svogūnų sriuba, baravykų sriuba, kiaulienos stroganoff su bulvių blyneliu ir mėsainis su jautiena.
Gaunam, kaip ir prašę, stalo vandens, paprasto prancūziško batono, kurio neužskaitom, nes tai nuobodu ir laukiam užkandžių.
Bet, akurat, gaunam pirma sriubas, o kai pasiteirauju apie užkandžius, tai atsako, jog tuoj atneš. Svajojau apie užkandžius prieš sriubą.
La Cave svogūnų sriuba, o šone matote grybą, kuris ten, stebuklingu būdu, atsirado nuo mano brusketos.
Tiek mano grybų, tiek M. svogūnų – vidutinės, niekuo neypatingos sriubos. Trūko intensyvumo, truputėlį skonio ir mes nujaučiam, kad jei taip ir toliau, tai nieko gero iš to nebus. Tuo tarpu, valgant sriubas, spėjam truputėlį apšnekėti ir užkandį: pagal idėją, žiūriu, sūrių jie turi nemažai ir vynu gausiai prekiauja – tikiuosi, jog viskas, kas susiję su sūriais ir vynu pas juos bus gerai. Brusketos susijusios.
Ir jos visai neblogos. Kojų nepakirto, bet buvo geriau už sriubas. Iš kitos pusės, proto daug nereikalauja: paskrudinti batoną, uždėti pomidorų – alyvuogių mišinį ir porą Parmezano drožlių.
Beje, suabejojau dėl priskirto užkandžiui Caprese pavadinimo, mat mocarelos ten nėra.
CAPRESE brusketos be mocarelos, bet su parmezanu.
Užkandis sriubų neatpirks, laukiam savo pagrindinių patiekalų.
Atkeliauja M. kiauliena su grybais ir bulvių blyneliu, kuris yra skrudintas žąsies taukuose ir aš, galbūt net labiau už M. nekantrauju irgi jį paragauti.
Pirma atsikandu blynelio: druskos trūksta ir visas pakankamai riebaluotas, bet, turint omeny, jog patiekiamas jis ne kaip atskiras patiekalas, antru kąsniu jį jau valgau kartu su kiauliena ir bendras įspūdis – visai neblogai. Kiauliena minkšta, padažas malonus, blynelis gal ir prėskas, bet prie kiaulienos, šiuo atveju, visai tinka.
Kiauliena su bulvių blyneliu.
Maždaug tada prieš mane ir pastato mano mėsainį su Latvijos vėliavėle ir aš švelniai susigėstu, kaip atsiskleidžia mano klaidingi valgymo įpročiai. Visų pirma, reikėjo išsiaiškinti ar mėsainis geresnis už Portobello, ar bent jau dalinai galėtų konkuruoti su Marso ir, apskritai, ar valgomas yra. Svarbiausia, beabejo, bandelė su linų sėmenimis ir lubinais, todėl vos gavus mėsainį, aš nukeliu viršutinę bandelės pusę ir ją apžiūriu.
Jokios užuominos į linų sėmenis ar lubinas – tai buvo pati paprasčiausia mėsainio bandelė. Ir kur žadėtas čederis? Nematau savo mėsainyje čederio.
Patiektos kopūstų salotos man pasirodė kiek per saldžios ir gal ne visai tinkamos, o bulvytės – visiškai beskonės ir vienintelė išeitis – jas negailestingai mirkyti į padažą ir valgyti. Grįžtant prie mėsainio, jis nebuvo ohoho, bet valgyti įmanoma. Geriau už Portobello, Marso nelenkia ir nėra patiekalas dėl kurio ten kada nors vertėtų grįžti. Padavėjai imant mūsų tuščias lėkštes, aš pasiteirauju apie bandelę, o ji, labai nustebusi, prižada tuoj pat pasiklausti virtuvėje. Deja, nors mums dar nepalikus savo stalelio aš jau matau ją grįžusią ir besitvarkančią salėje, atsakymo taip ir nesulaukiu.
Mėsainis su jautiena.
Susimokam ir išeinam.
Kirba mintis apie tai, jog galbūt kada nors grįšim paragauti viščiuko ir makaronų ar dienos pietų, bet bendrai – vieta puikioje vietoje su nebloga aplinka, labai vidutiniu maistu ir aptarnavimu.
Hungry parazyths 