The Room.

Yra Vilniaus gatvėje “The Room“. Tarpusavy vadinam mes jį kartais “Vrum“ ir nuolat praeidami žvilgtelim į baro priekyje vešančias “džiungles“. Tą dieną, kai paukštelis pačiulbėjo, jog kažkas ten visai skaniai valgė įdarytą kalmarą mes ir nusprendėm, kad reikėtų artimiausiu laiku ten apsilankyti ir pažiūrėti kas ir kaip.

Internete galima peržvelgti jų meniu, iš anksto pasirengti planą ir laiko negaištant – traukti link “The Room“ pusės.

Aplinka ten moderni, augalai baro priekyje man patinka, lubų veidrodis – irgi. Pirmasis instinktas įėjus į restoraną man liepia iš karto “užsirausti“ kokiam nors kampe, bet atsisėdam gerai apšviestoje vietoje šalia lango. Kėdės patogios, juodas ir medinis Meniu viršelis man irgi patinka.

Dėl vaizdo dar greitai perverčiam meniu, susiderinam norus ir užsisakom: (žinoma) įdarytą kalmarą, salotas su keptu ožkos sūriu, daržovių sluoksniuotį su džiovintais vaisiais ir sūrio padažu, brownie, juodą kavą ir espresso.

Kai manęs paklausia, ką aš gersiu, visada pirma mintis būna – paprasto vandens. “The Room’ jo pasiūlo iš karto. Kad ir kaip primityviai tai skamba, man patinka, jog jo neįtraukia į sąskaitą.

Pirmąsias gauname salotos su keptu ožkos sūriu, obuoliais ir karamelizuotais svogūnais. Paragaujam. Liekam labai perdėm patenkinti, sudorojam beveik kaip žvėrys. O šiaip, dabar tai namų kulinarijos idėja ateičiai: salotos, kepti saldūs obuoliai, orkaitėje apkeptas ožkos sūris, karamelizuoti svogūnai ir migdolų plokštelės.
Visiškai puikiai, gal tik migdolų plokšteles galėtų paskrudinti. Jos tada, be išimties, geriau dera visur.

Po tokio puikaus starto laukiam nesulaukiam savo antrųjų patiekalų: M. pomidorais ir krevetėmis įdaryto kalmaro bei mano daržovių sluoksniuočio.

Kalmaras buvo guminis (nežinau, ar kitokį labai gauti galima), pomidorai perdėm visur dominavo, ryžiai irgi kažkaip įdomiai ir keistai virti. Žodžiu, ne svajonių patiekalas, nors bendras įspūdis nuotaikos negadino ir apetito neslopino.

Tuo tarpu mano daržovių sluoksniuotis, pasirodo, užkepėlė su daug sūrio. Tikrai, kad daug. Kai jį atneša, nematau nieko išskyrus paviršiuje išsilydžiūsį sūrį. Po juo  – daržovės, bet ir vėl sūrio padaže. Sąžiningai, ne tai, ko tikėjausi ir savo patiekalu irgi sužavėta stipriai nelikau. Pusė porcijos jau buvo gana, kad pasijausčiau soti.
O dar meniu skelbė, jog daržovių sluoksniuotis su džiovintais vaisiais. Neradau nei vieno džiovinto vaisiaus. Norėjau pasiteirauti. Bet nepasiteiravau.

Viskas taip pakrypo, kad browniui teko gelbėti situacija.

Gaunam Brownie su braškiniais ir pistacijų ledais.
Žinot, visai neblogai. Gal ir ne brownių brownies (nežinia, ar McCafe netgi nurungia), bet jis nėra nuviliantis ir jo dėka pietūs baigiasi gana pozityvia nata ). Mums, kaip visada, sočiai pakanka vieno deserto dviems, o pats brownies minkštas, labai maloniai šokoladinis ir gerai derantis su braškiniais ledais.

Šalia dar buvo ir kavos. Žinot, espresso būna skirtingi ir tokio nedidelio kiekio kavos aš retai neišgeriu, deja, tai buvo viena tų akimirkų. Mano espressas nebuvo “fainas“.

Apibendrinimui, tai M. dar norėtų sumuštinį su elniena užsigerti Westons, bet tai nėra vieta, kur norėtume eiti pakartotinai.

Žymos: The Room