Pirmą kartą Kitchen apsilankėm ne taip jau ir seniai. Tada buvo gan aišku, ką valgysim, nes dėmesį sutelkėm į dienos meniu pasiūlymą: grybų sriuba, tart’as su feta ir špinatais, vištienos ir porų pyragas bei desertui – sūrio pyragas su bruknėmis. Likome patenkinti viskuo – nuo A iki Z: patiko aplinka, patiko aptarnavimas, patiko vanduo buteliuose, duona krepšeliuose, nemokama kava/arbata ir, beabejo, pats maistas )).
Grybų sriuba buvo gera, tart’as – nors ir nedidelis, bet švelnus ir trapus, M. savo vištienos pyragu (pot pie) irgi nesiskundė. Sakėm, kaip nors grįšim ir įvertinsim ką nors iš pastovaus meniu.
Grįžom.
Šį kart viską pradėjom nuo vištienos kepenėlių pašteto su šalavijais ir bruknėmis. Paštetas kaip paštetas, bruknių galėtų būti truputėlį daugiau. Maždaug užskaitom ir perdėm nesiskundžiam ).
M. užsisakė Gazpacho ir risotto su pankoliu bei žuvim, aš – spaghetti su pankoliu, sardinėm ir razinom. Gazpacho, turiu pripažinti, buvo tikrai geras, nors ir laikausi nuo pomidorinių sriubų kiek atokiau: gaivus, vėsus, ryškaus skonio (ir spalvos).
“kitchen“ risotas su žuvim
Kalbant apie antruosius patiekalus, deja, arba mes esam VISIŠKAI nežuviniai, arba tai tikrai nebuvo itin sėkmingi patiekalai. Manieji makaronai ir taip “drėgme“ pasigirti negalėjo, todėl skrudintos duonos trupiniai ant viršaus, rodos, dar labiau patiekalą sausino, o sardinių smulkūs kauliukai visam patiekalui tik trukdė.
Ne kartą buvo minėta, jog Kitchen mėgsta Oliverį, todėl googlinam: http://www.jamieoliver.com/magazine/recipes-view.php?title=pasta-con-le-sarde
“Kitchen“ makaronai su sardinėmis, pankoliu ir razinomis
M. rizotas buvo neblogas, nors Bistro 18 šioje kovoje greičiausiai laimėtų.
Bet kokiu atveju, svarbiausia – desertas: “karamelizuoti“ vaniliniai ledai. Kaip supratau, buvo stengiamasi įgyvendinti Creme Brulee idėją, deja, visiškai nesėkmingai. Cukraus sluoksnis per storas, todėl nesugebėjo tinkamai ištirpti ir visas paviršius pasidengė stambiai cukraus kristalais. Faktas, kad taip neturi būti. Identiškai patirčiai tiesiog galima suvalgyti šaukštelį paprasto cukraus. Dar geriau, jei prieš parą ten būtų įmerktas šlapias šaukštas ir cukrus būtų spėjęs sulipti. Priedo, ledai, toli gražu, irgi nebuvo geriausi – ne kreminiai, galbūt kiek per ilgai užsigulėję šaldytuve.
Tada man ir kilo “genialioji“ mintis: nesvarbu kokie sotūs mes jau buvome, eikime ir paragaukime Bistro 18 Creme Brulee, apie kurią daugelis taip maloniai atsiliepia. Kaip tarėm, taip ir padarėm: nuėjom į Bistro 18, neturėjom kur atsisėsti ir paprašėm deserto išsinešimui. Sumokėjom 10 lt, nuėjom į Rimi, nusipirkom šaukštelius, atsisėdom prie Rotušės ir pradėjom trupinti ploną, vientisą karamelės sluoksnį ir kartu su juo kabinti kremą. Sakau šventą teisybę, tai buvo tikrai puiku – 10 karmos taškų jiems už tai.
Grįžtant prie Kitchen, tai jei vienas kartas buvo geras, kitas – nelabai, suteiksim trečią. Kaip sako, trečias kartas nemeluoja.
Hungry parazyths 