Marsas ir Portobello.

Savo šansą paragauti “fish and chips“ Londone pražiopsojau ir prieš tai, kai kas nors suabejos dėl mano pasiryžimo juos ragauti čia, Lietuvoje, pasakysiu, jog kaip nieko neišmanantis turistas, prastus fish and chips galėjau gauti ir pas anglus.

Daug shot’ų nebuvo: viso labo – du. Pirmasis – bare O Lounge. Tai buvo fiasko. Maistas buvo prėskas, blankus ir neskanus. Rodos, net druskos pagailėta, todėl apie kitokias “skonių gamas“, vargu, ar apsimoka dar nors kiek šnekėti. Trumpai tariant – daugiau aš ten nė kojos.

Antrasis shot’as (beje, kažką daugiau žadantis), Vilniaus senamiesčio britiškasis “Portobello“. Prisipažinsiu, ekspertas nesu, bet žinau, kas man yra skanu ir kas ne. Fish and Chips buvo skanu. Bulvytės, apskritai, puikios (drąsiai užsisakinėkit net ir vienas). Kol kas ties jais ir apsistojom. Priedo, man patinka pati baro atmosfera. Jei, tipiškai, tuščios maitinimo įstaigos mane baugina, tai Portobello net ir visoje salėje būdamas vienas jautiesi visiškai komfortabiliai. Porą karmos taškų į jų sąskaitą.

Portobello Fish and Chips

Buvom grįžę ragauti Admirolo mėsainio (16 lt), deja, kiek nuvylė. Tiek dydžiu, tiek skoniu (turint omeny, kad burgeriai nuo šiol vertinami pagal Marso burgerio indeksą, o Admirolo mėsainis labiau priminė “kempiniuko krabo patį“)) ). Atskira istorija – sumuštinis Double Decker su vištiena/jautiena, kuris irgi nebuvo visai tai, ką aš tikėjausi išvysti. Maždaug Rimi/degalinėse pardavinėjami trikampiai sumuštiniai, gal vos vos geresnis. Vis tiek. Mieliau suvalgyčiau Jammi kebabą ar Sarkozy sumuštinį su obuolių čatniu, nei daugiau nei dvigubai brangesnį, bet ne geresnį Double Decker iš Portobello.

Portobello “Double Decker“

Pastarąjį sumuštinį “Portobello“ panaikino iš savo meniu ir, beje, jį kiek atnaujino. Po ankstesnių ragavimų buvo aišku, kad sekantį kartą M. ims jau patikrintą žuvį, o aš dar išbandysiu chowderį. Perspėta buvau: jei nesu perdėm didelė žuvies mėgėja, nežinia, ar verta rizikuoti. Surizikavau…. ir drąsiai teigiu, jog tai buvo vienas puikiausių žuvies patiekalų, kokius tik esu valgius: sotus, kreminis ir labai švelnus. I’m hooked. M. irgi. Abu nežuviniai, bet abu ‘are hooked’. Norų sąraše “kabo“ dar du nauji troškiniai: vištienos karis ir jautiena su slyvomis ir Guinness.

Portobello Chowder’is

Kalbant apie Marsą – kol kas tai puikiausio burgerio vieta. Plius, fish and chips ten irgi rasti galima. Neblogi, nors Portobello šioje kovoje laimi. Šiuo metu bandome kokį sekmadienį susimedžioti benediktus (14 – 18 val.), deja, 15.30 jų jau nebebuvo. Bandelių pritrūko. Matomai paklausa didesnė už pasiūlą. Kitą kart prisistatysim ankščiau.

Marso burgerių burgeris.

Bottom line: į Marsą – burgerio ir Westons, o į Portobello – fish and chips ir troškinių.

Papildymas:
Pati nuėjau, pati paragavau. Kviečiu ir jus sekmadieniais į Marsą valgyt Benediktų.

2013 – 12 – 13

Spėjom aplakstyti nemažai kitų vietų, bet retkarčiais sugrįžtam ir prie “šaknų“. Marso burgeris – suprastėjęs, o Portobello Fish and Chips vis žuviai druskos pagaili. Bulvytės pas juos kabinančios, žuvis – nelabai. Bet kokiu atveju, turi dar Chowderį ir linksmą meniu, be to, apskritai, Portobello barų tarpe kol kas yra mūsų didžiausias favorit’as. Ir aplinka, ir aptarnavimas ten gerai.

Ko į Marsą? Nors viską mokam ir namie pasidaryti, bet galima sekmadieniais benediktų ir blynų su klevų sirupu bei šonine.

2014 – 04 – 06

Sakom, paskutinis šansas. Jei kažkada Marsas buvo baras su geru maistu, tai dabar liko tiesiog baru. Burgeris nuviliantis ir benediktai blankoki. Dėl burgerio jau radę kitų vietų, o dėl Benediktų, tai ne ką prastesnius jau ir patys pasidarom. Arba Stebukluose gaunam.
Su Marsu atsisveikinam.

Žymos: Marsas, Portobello