Neturiu nieko konkretaus, bet noriu pranešti – I’m still here. To atvirai nedarysiu, todėl tebūnie tai eilinis trumpas papasakojimas kodėl įrašai tokie reti ir kur pastaruoju metu einam.
Abu įsisukom į nuo 8 iki 5 darbo rutiną. Studentais būti buvo linksmiau, bet viskas turi savo pabaigą. Ir naują pradžią. Šiuo metu mano pradžia susideda iš to, kad po darbo norisi ramiai grįžti namo, atsisėsti, lėtai pavalgyti ir move on su kitais dalykais. Norą nuspręsti į kokią sekančią vietą eiti pakeitė noras suplanuoti, ką rytoj į pietų dėžutę susidėti. Išėjimo į miestą būna nedaug, nors… Mantas liudininkas, kartais stengiuosi tai padaryti. Ir ne tik penktadieniais. Ir dar net negavus pirmos algos.
Bukowski bar yra visiška šviežuma dabar. Aš visai neseniai dar burbtelėjau, kodėl niekas hot dog’ų padorių nepadaro. Tokių, kokius donna hay žurnale kažkada užmačius buvau (toks, toks ir va toks). Viltis sužibo, kai bukowski bar su savo laukiniais šunim atsidarė. Buvom, alų gėrėm, hot dog’ą valgėm ir likom visai patenkinti. Stogo, must say, nenurovė, bet gal karamelizuotų svogūnų buvo kiek daugoka ir dešrelė per “liekna“. Sakiau, kitą kartą kai jau valgysiu, tai valgysiu ir su dešrele ir dar malta mėsa ant viršaus. Draugus pasikvieskit, nueikit ir patys pamėginkit. Blogiausiu atveju – liksit neutralūs.
King & Mouse. Drėbiant faktą, jog viskio ir kitų stipriųjų gėrimų gerbėja nesu, tai lieku arba su salotų pasiūlymu darbo dienomis 17-19 valandą arba kokteiliais. Tai vat, levandos su viskiu bei mint julep buvo puikūs gaivinantys kokteiliai ir aš jau dabar spurdu kaip nekantrauju džiną su rožėmis pamėginti (mergaitėms priklauso gerti kokteilius su gėlėm, jei ką). Ne tik kad asortimentas yra puikūs, bet ir lemputės lauke vertos apsilankymo. Pati eisiu ir kitus vesiuos.
Kanadiečių Second Cup Vokiečių gatvėje atsidarė. Pirma mano mintis buvo – kodėl ir kam? Toje pačioje gatvės PUSĖJE yra dar bent jau trys kavos vietos, kitoje – dar viena. Kavos pasirinkimo atžvilgiu – visiškas čilis. Nemanau, kad verta eiti ieškant klasikinių cappuccino, americano ir pan (su jais žymiai geriau tvarkosi no sugar arba taste map), bet jei norite beveik gėdingo šalto kokteilio su plakta grietinėle ir karamelės sirupu, arba green tea latte (šį, tai jau sakiau, pati kada pagurkšnosiu), nosį galite įkišti.
Chef2 Food House. Buvom kartą dienos pietų. 7 eurai – 3 patiekalai. Kokybiškai ir išvaizdžiai. Pamenu, tą dieną gastronomijos išlaužti nepavyko, nes sriubai gavome šaltibarščių, o pagrindiniam – noodlų su vištiena. Ir, vistiek, buvo viskas labai acceptable. Turi jie ir triušienos ir veršienos kartais pietums. Tai jūsų dėta būtinai išlaukčiau kokio įdomesnio derinio ir nueičiau su viltim, jog vietos ten dar bus. Manau, jog geras kokybės ir kainos santykis (beveik pavydėtinas).
Taste Map. Jei jau kavos ragauti, tai ragauti ten (jokiu būdu nenurašau No Sugar, nors ten jau seniai buvus. Tiesiog, link Čiurliono gatvės keliauti man maloniau nei Gedimino prospekto. Bet eisim ir ten.) Vasarai – tonikas ir espresso (čia jau burbuliukų megėjams), išsilavinimui – Taste Board (ten gaunate espresso puodelį ir cappuccino tam, kad suvoktumėt kaip pienas veikia kavos skonį. Pati nebandžiau, bet jis jau yra įtrauktas į “to do list“). V60, chemex’ai, cold drip ir panašiai. Kas kavos negeria – tiktų pabandyti kavos uogų arbatą Cascara. Yra ir šalta versija.
Jurgis ir drakonas dingo iš mūsų sąrašo. Susivokėm, jog šurmulys yra perspaustos, o picos ne tokios jau ir geros. Šiuo metu išvis likom be jokios picos vietos. Jei kas nors turi pasiūlymų – mielai prašom.
Fresh and Friendly Family, prisipažinsiu, jų patetiški post’ai facebooke mane švelniai erzino. Erzino, kol prenumeratos atsisakiau, bet pagundai nueiti Napoleoną paragauti neatsispyriau. Ir žinot ką? Nieko stebuklingo, pasirodo.
Išpildė žmonės savo idėją, juos mėgsta, Užkalnis pagyrė ir su tuom aš juos sveikinu. Bet vieta visai ne mano.
Beabejo, apie neprilipusias vietas visada ir nutylėti galima, bet tebūnie tai pasitarnaus kilniam tikslui, kad egzistuoja žmonės (skirtingai nuo plačiosios daugumos), kuriems vieta nelimpa.
Keulė Rūkė. Kaip ir kažkada žadėjom (sau, turbūt), kad nueisim pakartotinai. Pulled pork’as gal ir neblogai padarytas, bet burgeris man visai neskalsiai eina (net ir alum užpilant). Žodžiu, ne.
Green Cafe. Čia kur iš Kauno atkeliavo ir Vilniaus gatvėje apsigyveno. Tarsi Vilniuj trūko dar vienos kavos vietos. Neturi jokio išskirtinumo apart devynių galybių kavos. I mean, kam išvis to reikia? Prisiartinkit prie brew bar ir aš įsitikinus, jog jiems tik įpusėjus vardinti rūšis jūs jau būsite pamiršę nuo ko jie pradėjo. Ir mes nešnekam apie 5 rūšis. Mes šnekam apie porą (o gal ir keletą) dešimčių. Turi (arba bent jau turėjo) ir Luwak kavos, deja, gyvūnėlių kankinimas niekaip šarmo neprideda. Nežinau kaip dabar, bet pradžioje tai tingėjo susirasti bent jau porą desertų tiekėjų. Jaučiausi kaip į Thierry užsukus.
Šia pozityvia nata šiandien ir baigiu, bei užsimenu, jog kelių savaičių bėgyje turėčiau parašyti tvarkingą post’ą apie tvarkingą vietą į kurią jau seniai planuoju nueiti. Stay tuned.
Hungry parazyths 
